Atsisako skolinti
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, kalbėdama apie verslo padėtį šiandien bei apie jo galimybę pasiimti paskolas aiškino, jog situacija šiuo metu yra labai sudėtinga.
Anot jos, atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę, o į tarybą kreipęsis verslas tikina, jog dėl paskolų su jais į kalbas nesileidžia joks šalies bankas.
„Jie atsisako skolinti tiek smulkiam, tiek vidutiniam verslui“, – aiškino ji bei tikino, kad tam tikros įmonės turi ir visas „INVEGA“ bei Žemės ūkio paskolų fondų garantijas, tačiau bankams tai nė motais.
„Bankai turi atlikti savo pagrindinę funkciją. Jie turi skolinti verslui. Jie čia atėjo ne susirinkti kažkokių paslaugų mokesčių, jie čia atėjo skolinti ir verslui, o ši valstybė, kai jie atėjo čia kaip investuotojai, atleido juos nuo mokesčių.
Vieną kartą krizės atveju jie pasielgė labai blogai ir verslą visiškai sužlugdė“, – 2008-2009-uosius atsiminė ji ir sakė, kad šiandien bankai neskolina net ir itin didelėmis palūkanomis, kad ir kiek verslas sutiktų primokėti siekdamas išgelbėti savo kompanijas.
D. Matukienė prasitarė, kad taryboje svarstoma, jog susivienijęs verslas galėtų atidaryti ir savo skolinimo platformas, o esant reikalui net vykdyti barterinius mainus.
„Pavyzdžiui, tam tikros prekės galėtų būti keičiamos į kitas. Kažkas gal gamina apsaugos kaukes, o kažkas gal kepa bandeles ir būtų galima apsikeisti, nes jeigu nebus pinigų, reikia turėti ir kitus atsarginius variantus“, – svarstė ji.
Užklausų skaičius augo penkiskart
„Delfi“ susisiekė su keletu alternatyvių skolinimo platformų atstovų, kurie sutiko papasakoti, su kokiu užklausų srautu iš verslininkų jų kompanijos susiduria šiandien.
Štai „SME Finance“ pardavimų vadovas Lukas Baškys sakė, kad jei anksčiau įprastai užklausų dėl paskolų skaičius per savaitę siekdavo 20, savaitę iki Lietuvoje įvesto karantino jų įmonė jų gavo 40, o karantinui prasidėjus skaičius dar padvigubėjo ir išaugo iki 80 užklausų dėl paskolų per savaitę.
„Tai reiškia, kad norinčiųjų pasiskolinti skaičius išaugo 4-5 kartus. Per praėjusią savaitę turėjome apie 100 užklausų iš naujų įmonių, kurios norėtų finansuotis“, – skaičius vardijo jis.
Anot įmonės atstovo, klientai sako, kad bankai jiems paskolų nesuteikia, o įmonės šiandien susiduria ir su nukirstomis tiekėjų grandinėmis.
„Tarkime, tiekėjai sako, kad dabar tieks prekes, jeigu bus mokamas avansas, nors seniau praktika buvo tokia, kad tu gali atsiskaityti per 30 dienų“, – pavyzdį pateikė L. Baškys ir taip pat kalbėjo, kad paskolos imamos siekiant sumokėti už parduotuvių patalpų nuomą ir pan.
„Jei mes šiandien užklausų gauname apie 5 kartus daugiau, paskolų daugiau išmokame apie dukart, nors galėtume išmokėti ženkliai daugiau, bet patys atsirenkame įmones, kurioms skoliname.
Mes dirbame su įmonėmis, kurios per metus turi nuo 1 iki 20 mln. Eur apyvartos, tad tokios įmonės šiandien vidutiniškai skolinasi po 100 tūkst. Eur“, – sakė jis bei pridūrė, kad bankai šiandien verslui iš viso yra paskolinę apie 9 mlrd. Eur, o alternatyvūs paskolų teikėjai tikrai viso verslo neišgelbės.
„Kažkam mes galime padėti, bet tikrai liks daug tokių, kuriems pinigų pritrūks“, – įspėjo jis.
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika sakė taip pat pastebėjęs didesnį paraiškų gauti paskolai iš verslo įmonių srautą.
„Smulkūs verslai dažniausiai neturi sukaupę atsargų „juodai dienai“, todėl yra labai priklausomi nuo pastovių įplaukų.
Šiandien, kuomet yra paskelbtas karantinas ir nemaža dalis įmonių negauna jokių pajamų, paskola tampa vieninteliu šaltiniu galinčiu padėti išgyventi šį laikotarpį.
Per pastarąją savaitę sulaukėme per 100 paraiškų, o tai yra apie 30 proc. daugiau nei įprastai, iš smulkaus ir vidutinio verslo. Planuojame, kad „INVEGAI“ paskelbus apie „Avietė“ programos išplėtimą, galėsime išduoti apie 20-50 paskolų per savaitę, t.y 2-5 katus daugiau nei šiuo metu“, – sakė jis.
LBA: visi ieškome sprendimų dėl valstybės garantijų suteikimo sąlygų išplėtimo
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tikino, kad šalyje veikiantys bankai puikiai supranta savo atsakomybę ir operatyviai prisideda prie finansinio gyventojų bei verslo stabilumo užtikrinimo.
„Darome viską, kad padėtume klientams įveikti šį neapibrėžtumo laikotarpį kuo saugesniais ir labiau pamatuotais finansiniais sprendimais. Šiuo metu svarbiausia suvaldyti epidemiologinę padėtį. Įveikus epidemiją, susitvarkys ir ekonomika.
Bankai buvo, yra ir bus suinteresuoti bendradarbiavimu su tvariai veikiančiais ir atsakingais klientais. Būtent todėl esminė rekomendacija verslui šiuo metu yra kuo anksčiau įsivardyti galimas grėsmes ir scenarijus, kad jiems būtų galima pasirengti bei nieko nelaukiant kreiptis į savo finansavimo paslaugų teikėją situacijai išnagrinėti, net jeigu šiuo metu padėtis atrodo gana stabili“,– komentavo jis.
Anot M. Zalatoriaus, šiuo metu bankai skiria vis daugiau pajėgumų konsultuoti klientus nuotoliniu būdu, kad būtų galima greitai ir konkrečiai aptarti pokyčius bei poreikius.
„Akivaizdu, jog, situacijai keičiantis, skolinimosi rizika gali augti. Todėl labai sveikiname valstybės iniciatyvą garantuojant esamą ir naują skolinimą verslui. Efektyviai spręsti kylančius iššūkius galime tik veikdami išvien.
Vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintu ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui planu, šiuo metu Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „INVEGA“ drauge ieško sprendimų dėl valstybės garantijų suteikimo sąlygų pritaikymo ir išplėtimo, pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos bankų asociacija teikia darbo grupei savo įžvalgas ir ekspertinę pagalbą“, – sakė LBA prezidentas bei pridūrė, kad šiuo metu visų bendras tikslas – sukurti aiškias taisykles, kuriomis galėtų vadovautis tiek sprendimų šiuo neapibrėžtu laikotarpiu ieškantis verslas, tiek jam padėti pasirengę bankai, tiek valstybė, o procesas vyktų greičiau, lankstesnėmis sąlygomis, šitaip padedant kuo daugiau įmonių, kurioms reikalingas palaikymas.
„Viena iš priemonių – dalinis palūkanų, sumokėtų pagal paskolų bei lizingo sutartis, kompensavimas įmonėms, – taikoma jau dabar.
Kalbant dėl valstybės garantuotų paskolų, šiuo metu nagrinėjami būtino garantijų suteikimo sąlygų išplėtimo, papildomų verslų įtraukimo klausimai. Tikimės, kad sprendimai bus priimti jau šią savaitę – jų laukia ir visos finansų bei kredito įstaigos.
Finansų ir kredito įstaigos turi ir daugiau priemonių laikiniems finansiniams sprendimams – pavyzdžiui, paskolų grąžinimo grafiko ar paskolų sutarčių peržiūra ir kt. būdai gali būti individualiai pasirenkami kiekvienu konkrečiu atveju“, – sakė M. Zalatorius.
