„Delfi“ sulaukė Ramunės Vilkoitytės laiško apie kitame žemyne įstrigusius lietuvius. Moteris papasakojo, kokia sudėtinga tautiečių situacija.
„Kelias savaites tautiečiai bandė ištrūkti iš Australijos reguliariaisiais reisais, tačiau tą padaryti pavyko tikrai ne daugeliui. Pasisekė tik tiems laimingiesiems, kurių skrydžiai nebuvo atšaukti bei šalys leido sklandžiai vykdyti trazitinius skrydžius.
O kiti, turėję bilietus, Lietuvos nepasiekė – arba paskutinę dieną buvo atšauktas skrydis, arba šalys nebeįsileido net tranzitiniam skrydžiui. Dėl didelio atstumo skrendant iš Australijos, reikalingi keli tarptautiniai persėdimai, o dėl besikečiančios sienų kontrolės situacijos ir atšaukiamų skrydžių atsiranda rizika įstrigti tarpiniame punkte, arba atšaukus bent vieną tarpinį skrydį iš Australijos neišleidžiama.
Keliautojų problemas sustiprino uždaromi tranzito punktai arba reikalavimai, kurių įvykdyti neįmanoma. Į Tailandą atvykstantys asmenys turi pateikti sveikatos pažymą apie neigiamą viruso testą bei sveikatos draudimo 100 000 dolerių sumai polisą, Japonija paskelbė apie apribojimus atvykstantiems iš Šengeno zonos valstybių ir laikiną bevizio įvažiavimo suspendavimą, o Singapūras bei daugelis kitų šalių visiškai neįsileidžia net tranzitiniams skrydžiams.
Tautiečiai prašo Užsienio Reikalų Ministerijos (URM) pagalbos – tikimės repatriancinio skryžio ne tik mes, bet ir daugybė kitų ES piliečių, tad puiki proga kooperuotis ir organizuoti jungtinį skrydį į Europą.
Dalijosi ir Australijoje užstrigusi studentė: „Iš tikrųjų liūdna skaityti pykčio persunktus tautiečių komentarus apie skrydžius. Taip, suprantu, gali būti pikta dėl žmonių nesąmoningumo, karantino nesilaikymo – sutinku, šiuo atveju kiekvienas nori apsaugoti savo bei artimųjų sveikatą. Tačiau nepamirškime, jog yra Lietuvos piliečių, kurie išvyko į užsienį, kai šis virusas dar neegzistavo, ir jiems niekas negalėjo pranešti, jog 2020 metų pradžioje prasidės pasaulinis karantinas bei grės pavojus užstrigsi svetimoje šalyje.
Yra be galo daug jaunimo, keliavusio į kitas šalis su savanorystės, studijų ar darbo programomis, ir jų akyse šiuo metu baimė dėl visiškos nežinomybės. Šie organizuojami skrydžiai tikrai yra išsigelbėjimas. Esame dėkingi URM už tai, kad nepaika užstrigusių tautiečių likimo valiai ir tikimės repatriacinio skrydžio iš Australijos.“
Ko iš tiesų galime tikėtis?“ – klausė Ramunė.
URM internetinėje svetainėje kovo 25 dieną buvo paskelbta apie skrydžius, organizuojamus iš šių šalių: Jungtinė Karalystė, Londonas, Norvegija, Švedija, Latvija, Baltarusija, Prancūzija, Ukraina, Estija, Ispanija, Vokietija, Vietnamas, Tailandas. URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė portalui „Delfi“ paaiškino, kodėl šiuo metu nevykdomas lietuvių pargabenimas iš Australijos ir ką gali daryti ten likę tautiečiai.
„Situacija dėl lietuvių, esančių Australijoje, išties labai sudėtinga. Šiandien skaičiuojama 70 ten likusių lietuvių. Tačiau iš viso Australijoje – net per 19 tūkst. Europos Sąjungos piliečių. Ambasados Lietuva ten neturi. Konsuliniais klausimais Lietuvą Australijoje atstovauja Estija, jos Ambasadorė pažadėjusi mums padėti dėl piliečių pargabenimo. Šiuo metu yra sukurta tarptautinė darbo grupė, svarstomi keli variantai dėl visų Europos Sąjungos piliečių pargabenimo, tačiau šalys dar neturi patirties tokioje situacijoje, nes ji yra išskirtinė. Pargabenimo galimybės paaiškės ne šiandien, ne ryt, ir galbūt netgi ne šią savaitę.
Todėl vis dar rekomenduojame žmonėms ieškoti galimybių išvykti iš Australijos patiems, komerciniais skrydžiais. Su Kataro oro linijomis, kurios dar vis parduoda skrydžius balandžiui, galima skristi į Dohą, tarptautinį ir šiuo metu dar neuždarytą oro uostą, o tada – per Londoną. Ir iš ten bandyti pasiekti Lietuvą. Šiuo metu tai – greičiausia galimybė. Greičiau nei likti, rizikuoti ir laukti, kol skrydžius organizuos Europos Sąjunga, nes esant tokiai beprecendentei situacijai sunku numatyti, kada tai bus“, – sakė R. Jakilaitienė.