Kovo 11-ąją Lietuva, nepaisydama jau galiojusios ekstremalios situacijos ir paskelbtų rekomendacijų vengti viešų susibūrimo vietų, šventė Nepriklausomybės 30-metį. Ne taip pompastiškai, masiškai ir triukšmingai, kaip norėta ir planuota, bet ir nevengiant masinių renginių miestuose. Būtent tą dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) koronavirusą (SARS-CoV-2) paskelbė pandemija.
Jis ir toliau plinta, o griežtas saviizoliacijos, karantino priemones taiko, anot daugelio ekspertų, gerokai pavėluotai, vis daugiau pasaulio valstybių. Tačiau tokios beprecedentės priemonės, sustabdžiusios ne tik įprastą viešo gyvenimo ritmą, bet ir šalių ekonomikas, negalės būti taikomos amžinai, nes galiausiai tokio spaudimo neatlaikys net galingiausių šalių ekonomikos.
Vienas žymiausių Vokietijos analitinių centrų „Ifo Institute“ pirmadienį išplatino 12 garsiausių šalies tyrėjų – ekonomistų, sociologų, psichologų, informacinių technologijų ir kitų specialistų – bendrą tyrimą, kuriame įspėjama, jog nuostoliai vien Vokietijoje gali siekti rekordinius skaičius, nematytus dešimtmečius. Nuoroda į šio tyrimo duomenis pasidalijęs europarlamentaras Andrius Kubilius Delfi tikino, kad panašus nuosmukis gali laukti ir Lietuvos, o skaičiai bus visai kitokie, nei kol kas pranašavo Finansų ministerija ir ekspertai. Bet tai – tik pradžia.
Skaičiai gerokai skiriasi
Delfi jau skelbė, kad pandemijos akivaizdoje ekspertai sutarė dėl vieno: Lietuvos ekonomikos scenarijaus poveikio išvengti nepavyks. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas dar praėjusį trečiadienį konferencijos metu prognozavo, kad koronavirusas pasaulyje bus suvaldytas iki birželio, o Lietuvos BVP šiemet kris „vos“ 2,5 proc. Dar kuklesni – Lietuvos banko paskaičiavimai, – ekonomistų skaičiavimu, šiemet dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika susitrauks vos 1,2 proc.
Finansų ministerija prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais gali smukti 1,3–2,8 proc. O pats ministras Vilius Šapoka pastebi, kad, nesuvaldžius COVID-19 viruso, „skaičiai bus visai kiti“. Tokios prognozės keičiasi nuolat ir itin priklauso nuo to, kiek tęsis pandemija, kur ir kaip ilgai bus taikomos griežtos jos suvaldymo priemonės, o to prognozuoti esą kol kas beveik neįmanoma.
Tačiau „Ifo Institute“ 8 puslapių analizėje, skirtoje Vokietijai, – gerokai konkretesnė ir niūresnė prognozė, kurios esmė yra laikas: jeigu pandemija tęsis 2 mėnesius, metinis Vokietijos BVP nuosmukis gali siekti 7,2 proc., jeigu tris mėnesius – net 20,6 porc. O tai yra milžiniški skaičiai: apie 1,8 mln. papildomų bedarbių ir nuo 255 mlrd. iki 729 mlrd. eurų nuostolių. Vien per dvi savaites totalaus karantino Vokietija gali netekti 56 mlrd. eurų. metinių pajamų, o šioje šalyje dar tik prasidėjo pirmoji totalaus karantino savaitė.
„Šie nuostoliai, tikėtina, pranoks visas ekonomines krizes ir gamtines nelaimes Vokietijoje per pastaruosius dešimtmečius. Praktiškai viskas, kas įmanoma, turi būti skirta visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonėms įgyvendinti, kad būtų suvaldyta pandemija ir sutrumpintas dalinio ekonomikos sustojimo laikas“, – teigė vienas ataskaitos autorius, ekonomistas Clemenas Fuestas.
Jo teigimu, Vokietijos sprendimas sustabdyti socialinį gyvenimą šalyje skirtas norint išsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, antraip ji neatlaikytų susirgusiųjų antplūdžio – tokios priemonės taikomos ir taip pat aiškinamos daugelyje ES šalių. Tačiau tai reiškia, kad visiškai stoja vartojimas šalies viduje – vien Vokietijai tai kainuoja nuo 25 iki 57 mlrd. eurų per savaitę. Kuo ilgiau karantinuojama visuomenė ir stoja verslas, tuo didesni nuostoliai ir didesnis BVP smukimas.
„Verta prisiminti, kad 2009 metais, per globalią finansų krizę, Vokietijos BVP susitraukė 5 proc., o Lietuvos BVP kritimas tuo metu siekė daugiau nei 15 proc.“, – priminė A. Kubilius.
Būtent tuomet, 2008-ųjų pabaigoje, Lietuvos premjeru tapęs ir suvaldyti krizę šalyje bandęs dabartinis europarlamentaras. Iš tiesų tada Lietuvos ekonomika per pusmetį susitraukė net 17 proc. Bet dabar padėtis esą jau visai kitokia.
Pesimistinės prognozės – su per daug optimizmo
„Atrodo, kad laukia stati nuokalnė. Laikykimės!“ – savo įraše įspėjo A. Kubilius. Tiesa, Delfi sutikęs pakomentuoti savo paties pasidalytą įrašą, jis jau nesiryžo taip atvirai spėlioti, kas laukia artimiausioje ateityje. Tačiau optimistinius kelis proc. susitraukiančios ekonomikos scenarijus gali greitai tekti pamiršti ir lietuviams.
„Kaip suprantu, ekspertai paskaičiavo kelis scenarijus; vertinant ir prastesnius, kur matome 20 proc. smukimą, tai visaip gali būti. Pavyzdžiui, amerikiečiai skaičiuoja, kad jų ekonomika gali susitraukti 3,8 proc., bet jie prognozuoja, kad tik balandis bus blogas, o vėliau situacija – geresnė.
O ar gerės, ar blogės po mėnesio, labai sunku prognozuoti, bet mano pagrindinė mintis ta, kad, prisimenant 2008–2009 metų pradžią, net tiksliausios prognozės nesugebėdavo numatyti, koks staigus bus kritimas. Tam turime pasiruošti, nes situacija gali būti liūdnesnė“, – sakė A. Kubilius.
Optimizmo, jo nuomone, įkvepia nebent tai, kad šiuo atveju ES reaguoja ryžtingiau, nei daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tačiau jis pripažino, kad dabartinė situacija visiškai kita – krizė palietė daugiau sektorių ir, nepaisant verslo gyvybės palaikymo valstybės finansinėmis injekcijomis, tokių priemonių užteks tik kelis mėnesius. O kas tada?
„Gali būti labai sunku. Ir toje pačioje ES diskutuojama, kad reikia vertinti ne tik susirgimų skaičių, bet ir ekonominius skaičius, nes ES šalių ekonomikoms ši našta gali būti pernelyg sunki“, – teigė A. Kubilius. Jis citavo politico.eu tekstą, kuriame pažymima, jog pusiausvyrą rasti gali būti itin sudėtinga, ypač todėl, kad net ir dabar, sumažinus susirgimų skaičių, vėl gali smogti nauja to paties viruso banga. Tai reiškia, kad visas karantino procedūras gali tekti kartoti.
„Neįmanoma laikytis izoliacijos ir gydyti žmonių, jei nevykdysime ekonominės veiklos, leisiančios mums gyventi šioje šalyje“, – cituojamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis taip pat neteikė daug vilčių dėl vakcinos, kuri gali pasiekti europiečius tik 2021-ųjų pabaigoje. O tai reiškia vieną aiškią žinią – iki tol žmonės tiesiog negalės likti namuose.
Tad kaip ilgai šalys galės tempti? Pavyzdžiui, Kinija, anot politico.eu, tikėtina, nuslėps kitą koronaviruso užsikrėtimo bangą, kuri esą neišvengiamai kils, šaliai grįžtant į įprastą ritmą ir mėginant gaivinti smukusią ekonomiką. O iš Kinijos klaidų nepasimokiusiai Europai tokie bandymai gaivinti – dar tik priešakyje.
Lietuva ištemps mėnesį ar du, o kas tada?
„Nežinau, kiek laiko verslas Lietuvoje gali atlaikyti, bet ne begalybę. Praėjusį sykį smarkiai kritome, nes buvo dideli NT burbulai, dabar jų bent jau tokių nėra, tačiau ką reiškia, kai dėl karantino uždaroma daugybė ekonomikos sektorių dviem trims mėnesiams. Aš tikrai nesiimu vertinti – rimtos institucijos, kurios tuo užsiima, pažymi niūresnius skaičius ir blogesnius scenarijus. Ilgiau nei mėnesio ar dviejų karantino galime ir neatlaikyti“, – teigė A. Kubilius.
Jis taip pat sutiko, kad, nepaisant anksti paskelbtos ekstremalios situacijos Lietuvoje ir formaliai paskelbtų karantino procedūrų kovo 16-ąją, daug kas jų tiesiog nesilaikė ir griežtesnės priemonės, primenančios tas, kurių imasi Vokietija, Italija, Prancūzija ir kitos šalys, taikomos gerokai vėliau, kaip ir masiškesnis testavimas, to pasekmės – vėliau augti pradėję susirgimų skaičiai.
„Pas mus susirgimų skaičius dvigubėja kas dvi dienos, panašiai, kaip JAV, tai bet koks vėlavimas yra blogai, nors mes esame žingsniu priekyje pagal susirgimų skaičiaus augimą, o ar tai reiškia, kad pandemija mūsų šalyje gali užtrukti ilgiau, aš negaliu prognozuoti, bet tos priemonės, kurių imtasi gerokai vėliau, reiškia, kad mes galime patirti ilgesnį karantino laikotarpį nei Vakarų Europoje.
O to pasekmė gali būti ta, kad mums teks atlaikyti didesnį smūgį nei kitos šalys, ir klausimas, kiek esame pajėgūs jį atlaikyti. Mums tas skirtumas mėnesio ir dviejų taip pat gali būti labai didelis“, – sakė A. Kubilius. Be to, jis priminė, kad net ir sumažėjus užsikrėtimų skaičiui vasarą gali likti kitų pasekmių.
„Tiems verslams, kurie uždaryti dėl karantino, gali kilti psichologinių, likutinių pasekmių, – žmonės bijos burtis, bijos rinktis į restoranus ar sporto klubus, pasilinksminimo vietas; tos pasekmės gali būti ne tik staigios, bet ir ilgalaikės“, – įspėjo A. Kubilius.