Institucija atsidūrė aklavietėje, pasaulio lyderiams sunkiai sekantis kovoti su pandemija, besivaržančioms JAV ir Kinijai įsitraukus į žodžių karą ir medicinos ekspertams prašant imtis vieningų veiksmų.
Nenuolatinė JTST narė „Pietų Afrika pirmoji atmetė [siūlomą deklaraciją]. Rusija ir Kinija anksčiau susidomėjo, bet vėliau irgi ją blokavo“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš šaltinių.
Praėjusios savaitės pabaigoje Estijos parengtame pasiūlymo projekte pabrėžiamas „didėjantis susirūpinimas dėl precedento neturinčio COVID-19 protrūkio pasaulyje, galinčio sukelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“.
Dokumente taip pat reikalaujama, kad pastangos suvaldyti pandemiją būtų „visiškai skaidrios“ – kai kas mano, kad tokia formuluotė yra aliuzija į JAV kritiką dėl vyriausybės slapumo Kinijoje, kur atsirado virusas.
„Saugumo Tarybos narės ragina valstybes nares skirti daugiau dėmesio pagalbai tiems, kas yra labiausiai pažeidžiami ir mažiausiai apsaugoti nuo viruso, taip pat nepaprastoje humanitarinėse padėtyje atsidūrusiems žmonėms“, – rašoma projekte, su kuriuo susipažino AFP.
Jame priduriama, kad „nė viena šalis negali pasisekti sėkmės viena“.
JT Saugumo Tarybos deklaracijai priimti ir paskelbti būtinas visų 15 valstybių narių palaikymas.
Neaiški darbotvarkė
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pirmadienį perspėjo, kad pandemija akivaizdžiai „įsibėgėja“, aukų skaičiui priartėjus prie 16 tūkst., o patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičiui peržengus 350 000.
Šį mėnesį Kinijos pirmininkaujama JTST neposėdžiavo nuo kovo 12 dienos, nes dauguma Jungtinių Tautų darbuotojų ir nacionalinių misijų diplomatų dirba nuotoliniu būdu, kad neužsikrėstų, nors pasaulinės organizacijos būstinė Niujorke tebeveikia.
Ketvirtadienį Taryba turi atnaujinti už sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą atsakingų JT ekspertų įgaliojimus vieneriems metams, ir tokiam pat laikotarpiui pratęsti taikos palaikymo misiją Somalyje.
Anot diplomatų, institucija taip pat privalo dviem mėnesiais pratęsti taikdarių veiklą Darfūre, nekeičiant dislokuotų karių skaičiaus.
Iš pradžių JTST turėjo priimti sprendimą dėl laipsniško šių pajėgų išvedimo, kad spalio pabaigoje būtų galima suformuoti politinę misiją Sudane ir užbaigti taikos palaikymo operaciją Darfūre.
Šią savaitę turėję įvykti Tarybos posėdžiai Sirijos ir Libijos klausimais buvo atšaukti, tačiau lieka neaišku, ar institucija posėdžiaus, kaip planuojama, ketvirtadienį.
Rusija 10 dienų priešinosi siūlymui rengti „virtualius“ susitikimus, kad būtų galima tęsti balsavimo sesijas.
Kritikai pabrėžia, kad „fizinės“ sesijos priverstų rinktis JT pastate apie 50 žmonių, o vienas diplomatas Rusijos poziciją pavadino „idiotiška“.
„Pasisakome už fizinį buvimą [ir] abejojame, ar [balsavimą] galima užtikrinti kitaip“, – AFP sakė Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.