2020-ųjų vasara gynybos prasme. Koronos efektas įneš nerimo ir chaoso

Vasario 19-ąją dieną publikuotas mano straipsnis „Karšta 2020-ųjų vasara gynybine prasme“ sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų: nuo raginimų „nustoti skleisti paniką“ iki priešingo poliaus – „mes nepasiruošę, mus tikriausiai puls“. Kiekvienas, kaip atrodo kai kuriems skaitytojams, į „pranašystę“ apeliuojantis tekstas turi dvi ypatybes. Jis arba išsipildo arba ne.

Pirmuoju atveju, autorius gali vaikščioti aukštai iškėlęs galvą teigdamas „argi aš nesakiau“, antruoju – nuvertinamas kaip netikęs analitikas su menka galimybe reabilituotis. Tačiau yra ir „aukso viduriukas“, kurį užčiuopti gali būti taip pat sunku, dinamiškai kintant aplinkybėms. Kas pasikeitė nuo mano pirmojo teksto vasario mėnesį ir ką mums žada vasara – geopolitines įtampas ir karines eskalacijas ar visų sėdėjimą savo tvarteliuose stengiantis iškuopti medicinines, socialines ir ekonomines problemas sukeltas pasaulį siaubiančio koronaviruso. Ar mūsų šalis yra saugi karine prasme, o gal jau verta skambinti pavojaus varpais?

Metų pradžioje, kuomet virusas retino Kinijos gyventojus, o visas Vakarų pasaulis baisėjosi antidemokratinėmis tos šalies valdžios karantino priemonėmis, skambėjo kalbos apie NATO monolito trūkinėjimą, Turkija flirtavo su Rusija pirkdama pastarosios priešlėktuvines sistemas bei diplomatiškai šantažuodama Šiaurės Atlanto Aljansą dėl kurdų bei trečiųjų šalių pabėgėlių, situacija neatrodė, švelniai tariant, paguodžianti.

Žvelgiant iš nūdienos pozicijų, į prastų naujienų asortimento lentyną galime padėti viruso pasekmes Vakarų šalių ekonomikai, tame tarpe ir Lietuvai bei jos kariniam pasirengimui gintis:

– Mūsų šalies gynybos biudžetas, vargais negalais perkopė 2 proc. nuo BVP, tačiau ekonomikos ekspertai sutaria, viruso poveikis ekonomikai bus ženklus. Nesutariama tik dėl pačio valstybės ekonomikos susitraukimo mąsto. Bet kokiu atveju, net ir išlaikius 2 proc. nuo BVP gynybai, skaitine išraiška, eurais, biudžetas trauksis kartu su visa ekonomika. Tai reiškia mažesnes skiriamų lėšų sumas. Galbūt koviniam rengimui, galbūt infrastruktūros vystymui, tačiau greičiausia–naujiems, tokiems svarbiems kariuomenei, ginkluotės, technikos ar atsargas formuojantiems pirkiniams. Tik pradėjusiai „stotis ant kojų“ Lietuvos kariuomenei tai būtų labai nekokia žinia.

– Kasdien nustatant vis naujus susirgimo atvejus koronavirusu, tačiau į Lietuvą plūstant grįžtančiųjų srautui, po truputį griežtinamos karantino taisyklės. Neatmestina galimybė, kad esant griežtesnėms priemonėms į pagalbą reikės pasitelkti ne tik kariuomenės Taikos meto užduočių operacines pajėgas, bet ir kitus dalinius. Tai taip pat yra nebegalinių kariuomenės resursų eikvojimas, kurio, deja, numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.

– Atšauktos DEFENDER 2020 pratybos, kurios turėjo prisotinti Europą, tame tarpe ir Baltijos šalių regioną sąjungininkų amerikiečių pajėgomis. Techniškai kalbant, tam tikrą apsauginį šarvą karine prasme mes buvome užsitikrinę mažiausiai iki birželio mėnesio imtinai. Dabar jo nelieka.

– Siautėjant virusui, negalime atmesti galimybės, kad bus sutrikdytas arba pristabdytas šaukimas į š. m. privalomąją karo tarnybą, kas ženkliai atsilieptų dalinių užpildymui, kovinio rengimo planams ir žinoma – šalies kariniams pajėgumams. Numatomos šaukiamųjų tarnybos vietos*:

*2020-03-16 dienos duomenys iš karys.lt.

Perspektyva ne itin guodžianti, tačiau ar ji taps realybe, parodys artimiausių savaičių ir mėnesių įvykiai.

Žinoma, susilpnėjęs šalies karinis pajėgumas, medus meškai besižvalgančiai į svetimą avilį, BET turime visą eilę indikatorių, kurie signalizuoja, kad žiemos badas mešką susilpnino.

Patraukiant į šoną vaizdingus palyginimus: Turkija, kėlusi didelį susirūpinimą metų pradžioje, savo veiksmais Sirijoje aiškiai pademonstravo, kad jai ir Rusijai taikyti santykių modelį „šeimininkas – vasalas“ yra gerokai per anksti, o gal ir netoliaregiška.

Prasidėjusi Rusijos Federacijos konfrontacija su Saudo Arabija bei OPEC – naftą eksportuojančių valstybių organizacija, taip paveikė naftos kainą, kad ji nukrito į kelių dešimtmečių žemumas. Kaip žinome, šio iškastinio kuro kainos, sudaro ženklią dalį kaimyninės, neramios kaimynų atžvilgiu, šalies biudžeto įplaukų.

Įvertinus koronaviruso pasekmes pasaulinei ekonomikai, tame tarpe – Rusijos taip pat, galime teigti, kad dar vienas karas, šį kartą prie Baltijos, Rusijai būtų sunkiai pakeliamas. Juolab, Baltijai esant NATO dalimi ir su individualiu „kieto riešutėlio“ nusiteikimu.

Viskas bus gerai.