G. Nausėda teigė, kad vertins visus atskirus pasiūlymus dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje.
„Šiuo metu mes matome, kaip niekada daug įvairių pasiūlymų, rekomendacijų, raginimų ir reikalavimų iš įvairių organizacijų, politinių partijų, atskirų asmenų. Be jokios abejonės visų reikalavimų gausybėje reikia atsirinkti tai, kas yra vertinga, kas padės šaliai sėkmingai įveikti virusą, bet ir gyventi po to, krizei pasibaigus. Todėl aš, kaip prezidentas, labai atidžiai vertinsiu visus pasiūlymus, kviesiu visuomenę telktis, tą darau ir dabar“, – sakė šalies vadovas.
Į kalbas, ar yra reikalinga nepaprastoji padėtis, prezidentas atsakė siūlydamas išsiaiškinti visų problemų priežastis.
„Pastaruoju metu sustiprėjo pasiūlymai skelbti nepaprastąją padėtį ir manoma, kad taip, įvedus praktiškai karo stovį, bus išspręstos tos problemos, kurios nėra efektyviai sprendžiamos. Norėdami atsakyti, ar šis pasiūlymas yra pagrįstas ar ne, mes pirmiausia blaivia galva pamėginkime analizuoti, o kokios yra pagrindinės problemų priežastys dabar. Aš sakyčiau taip – šiuo metu mes turime dvi pagrindines bėdas. Pirma – aiškiai stokojama kompetencijų ekstremalių situacijų valdymo centre, susijusiu ne su karo įgūdžių ar karinio valdymo ypatumais, o su vadybinių įgūdžių trūkumu“, – problemą įvardijo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad kalba apie užstrigusį medicininių priemonių tiekimą.
„Jis sukėlė didžiulę įtampą, ji kilo ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje. Tenka pripažinti, kad toks sprendimas atiduoti šias kompetencijas į tų žmonių rankas, kurie turi labai ribotą supratimą, kas yra pirkimai, elektroninės pirkimų sistemos. Štai kodėl mes neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, ką perkame, už kiek ir per kiek laiko prekės bus pristatytos“, – problemas vardijo šalies vadovas.
Jis teigė, kad matydami itin prastą pasirengimą, į procesą įtraukė ir Prezidentūros darbuotojus.
„Penktadienį situacija buvo tokia, kad aš net įtraukiau Prezidentūros darbuotojus į tiesioginį reagentų ir kitų medicinos priemonių ieškojimo procesą. Ir kas išaiškėjo? Paaiškėjo, kad mes bendroje ES platformoje nesame pateikę elektroninėje sistemoje prašymo įsigyti reikalingas priemones. (…) Mūsų pastangomis Lietuva buvo įtraukta, atsišaukė viena iš šalių, kuri galėjo šį regentą suteikti, bet kadangi toje šalyje sprendimas priklauso nuo ministro, mes stovime eilėje su kitomis šalimis, mes laukiame sprendimo. Šį pavyzdį miniu, nes tai parodo, kad vadybinės kompetencijos buvo pagrindinis kliuvinys, užvilkinęs procesą tiek, kad šiuo metu gyvename įtampos sąlygomis“, – sakė jis.
„Čia ir yra didžiausia atsakomybė, kuri taip pat tenka ir ponui Verygai“, – sakė G. Nausėda.
„Ponas Veryga kaip medikas ypač pirmosiomis savaitėmis elgėsi ir adekvačiai ir pakankamai kompetentingai. (…) Bet, deja, ne visos kompetencijos buvo vienodo lygio, šiandien turime tai, ką turime“, – sakė jis.
Prezidentas įvertino ir pasiūlymus keisti A. Verygą.
„Aš neabejoju, kad pono Karoblio kompetencijos yra neabejotinos, (…) bet keisti dabar arklius brastoje ir dar viduryje upės yra savotiškas eksperimentavimas, nemanau, kad valdžios institucijos dabar gali tai sau leisti“, – padėtį vertino G. Nausėda. Jis teigė, kad procesai kol kas yra per daug biurokratiniai.
Jis įvardijo ir kitą problemą – atsakomybės trūkumą.
„Dar viena didelė bėda, kuri prisidėjo prie to, kad mes nebegalime džiaugtis savo statistika yra tai, kad mes nustatėme pernelyg švelnias karantino sąlygas, mes nereikalavome ir nesiejome tų karantino sąlygų nesilaikymo su griežta atsakomybe. Tai darome dabar – deja, šitas procesas yra pajudėjęs per toli, mes matome užsikrėtimo atvejų daug Lietuvoje“, – sakė jis.
„Žinoma, kad vien tik pagrūmojimas pirštu nebėra tinkamas, adekvatus, turi būti įvestos griežtos priemonės, kurios drausmins tuos žmones“, – apie karantino nesilaikančius asmenis sakė prezidentas.
G. Nausėda sukritikavo ir Seimo svarstymus neberengti posėdžių parlamente.
„Seimas yra apskritai išjungęs savo mikrofonus. Ar valstybė gali leisti, kad parlamentinės kontrolės valdžia neveiktų? Mano atsakymas yra ne. Negyvename tokiomis paprastomis sąlygomis, kad Seimo posėdžiai būtų sušaukiami tik kartas nuo karto“, – kritikos Seimui pažėrė prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad gal net rytoj bendraus su Pietų Korėjos prezidentu, jo prašys pasidalinti specialistu, kuris galėtų konsultuoti mūsų šalies specialistus.
„Ekstremalių situacijų valdymo centrą reikia stiprinti, tas daroma, tą reikės daryti ir ateityje. Galbūt bus įdomus, esu numatęs kalbėtis su Pietų Korėjos prezidentu, tai galėsiu daryti gal net rytoj. Paprašydamas atsiųsti specialistą iš Pietų Korėjos, kuris galėtų mus pakonsultuoti“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad dabartinio karantino sąlygos yra per švelnios.
„Mes negalime gyventi tokio laisvo karantino sąlygomis, kokį turėjome pastaruoju metu. Būtinas privalomas karantinavimas, pasisakau už tai, kad Lietuvos piliečiai turi teisę grįžti į savo tėvynę, būti priimti. Bet jie negali elgtis neatsakingai, kaip ir tie, kuri iki tol gyveno Lietuvoje.
Deja, mes matome visokių, net ir labai nemalonių pavyzdžių, kurie rodo, kad tiesiog yra ignoruojama ar net šaipomasi iš tų reikalavimų. Tam turi būti griežtai pasipriešinta, bet tam nereikia kariuomenės, tam pakanka policijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kariuomenė turi parengti aiškų veiksmų planą, jeigu šalyje prireiktų įvesti nepaprastąją padėtį“
Kaip rašo ELTA, šalies vadovas G. Nausėda taip pat informavo, kad antradienį susitikssu kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Šalies vadovo teigimu, kariuomenei būtina parengti aiškų veiksmų planą, jeigu šalyje prireiktų įvesti nepaprastąją padėtį.
„Rytoj kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras lankysis pas mane. Mes aptarsime planus, ir aš nuspręsiu, ar artimiausiu metu reikėtų šaukti dar vieną Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes vienas toks posėdis buvo surengtas prieš kurį laiką“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigia, kad kol kas skelbti nepaprastosios padėties nereikia, tačiau akcentuoja, kad, jei to prireiktų ateityje, kariuomenė turi turėti paruoštą labai aiškų veiksmų planą.
„Dar praėjusią savaitę aš susisiekiau su kariuomenės vadu ir paprašiau, kad kariuomenės strategai paruoštų veiksmų planą ir tam tikras operacines schemas. Būtent tuo atveju, jeigu reikėtų imtis dar griežtesnių priemonių ir konkrečiai skelbti nepaprastąją padėtį“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Šiuo metu to daryti mes neturėtumėme (...), tačiau, jeigu taip reikėtų padaryti ateityje, mes privalome būti labai aiškiai pasiruošę ir turėti labai aiškų veiksmų planą, ką darome tokiomis sąlygomis, kas už ką yra atsakingas, kokie materialiniai ištekliai yra reikalingi, kad nebereikėtų sėdėti ir kurti tų planų lygioje vietoje“, – pridūrė G. Nausėda.
Delfi primena, kad Lietuvoje yra patvirtinti jau 154 koronaviruso atvejai, savaitgalį buvo užfiksuota ir pirmoji mirtis nuo šio viruso.
Šalyje karantinas įvestas nuo kovo 16 dienos.