„Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, yra nukrypai nuo didėjimo trajektorijos. Juolab klausimas yra, kaip po krizės įsibėgės gamintojų poreikiai ir panašūs dalykai, kaip galėtume padaryti tuos pirkimus ir objektyvūs dalykai (...) Šie metai ir kiti metai, matyt, yra 2 proc. nuo BVP išlaikymas (...) 2,5 proc. nuo BVP yra ilgalaikis tikslas, kurio, manau, kai krizę suvaldysim turės būti sprendžiamas, kaip tas tikslas turės būti įgyvendintas“, – teigė ministras.
Pasak jo, Lietuva turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų, nes grėsmė iš Rusijos vis dar kyla.
„Tačiau, pirmas dalykas – krašto gynyba niekur nedingsta. Tai yra ilgalaikis klausimas. Su ekstremalia situacija ir šia pandemija Ttkrai situacija nesikeis. Kaimynas bus toks, koks yra, ir neturėkime dėl jo jokių iliuzijų. Taip kad ilgalaikėje perspektyvoje tai turi būti siekis“, – teigia ministras.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens pradžioje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad Lietuvos pozicija – iki 2030 metų gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP – nesikeičia.