Sekmadienį vakare Lietuvą pasiekė 5 tūkstančiai reagentų koronaviruso tyrimui atlikti, jų turėtų šalyje užtekti apie savaitę. Taip pat laboratorijos direktorius informuoja, kad šią savaitę planuojama dar gauti 10 tūkstančių reagentų. Jie – dalis molekulinių tyrimų, dėl kurių veiksmingumo abejonių nėra. Tačiau mokslininkai įtariai žiūri į greituosius testus, kurių Lietuva įsigijo net pusę milijono.
Laboratorijos vadovas V. Zimnickas sakė, kad greitieji testai pirmiausia bus naudojami gydytojams. Testuoti gydytojus ypač reikia dėl to, kad nevyktų užsikrėtimas tarp pacientų. Tačiau ar tyrimo rezultatai bus patikimi?
Įrodymais grįstos medicinos grupė, kuriai priklauso būrys Lietuvos mokslininkų ir gydytojų, informuoja, kad šie testai yra vienareikšmiškai netinkami ūminei koronaviruso infekcijai nustatyti. Jie taip pat netinkami buvusiai COVID-19 infekcijai nustatyti ar efektyvaus imuniteto susidarymui diagnozuoti.
Medikų grupė sako, kad nupirktieji momentiniai testai aptinka imuninį atsaką į infekciją. Organizmui susidūrus su nauju virusu, pavyzdžiui COVID-19, imuninis atsakas imunoglobulinų pagrindu, ką testas ir detektuoja, pradeda formuotis po kelių dienų. Todėl žmonėms su ūmine COVID-19 infekcija testo rezultatai bus neigiami ir suteiks klaidingą nuraminimą, kad jie nėra užsikrėtę, o tai gali prisidėti prie tolimesnės koronoviruso plėtros. Siekdami, kad greitieji testai nebūtų naudojami neteisingai ir nesuklaidintų, su Įrodymais pagrįstos medicinos grupe buvo parengtos gairės, kam greitieji koronaviruso testai gali būtų naudojami ir kaip interpretuoti jų rezultatus. Testas gali būti naudojamas epidemiologiniams tyrimams arba gali būti naudojamas kitose siaurose klinikinėse indikacijose kartu su aukso standartu – molekuliniu testu, pagrįstu polimerazės grandinine reakcija, kuri nustato viruso RNR. Greitųjų testų tyrimai yra labai preliminarūs ir nepakankamo patikimumo. Šios gairės bus pastoviai atnaujinamos pasirodžius naujesniems moksliniam duomenims.
Mokslininkai ir gydytojai nuogąstauja, kad neteisingas greitųjų tyrimų naudojimas ir interpretavimas gali turėti žalingų pasekmių.
Šis testas nenaudotinas:
1. Ūminei COVID-19 infekcijai patvirtinti.
2. Siekiant nustatyti buvusį užsikrėtimą COVID-19.
3. Efektyvaus imuniteto prieš COVID-19 susiformavimo nustatymui.
Šis testas gali būti naudojamas:
1. Kartu su PGR testu COVID-19 infekcijai patvirinti (IgG/IgM testas atliekamas
kartotinai, siekiant patvirtinti serokonversiją).
2. Ūminėse situacijose darbuotojų paskirstymui darbui didelės COVID-19 rizikos
zonose.
3. Ilgalaikiams epidemiologiniams COVID-19 ekspozicijos tyrimams.
Mokslininkės Aurelija Žvirblienė ir Audronė Eidukaitė specialiai internetinei platformai apie skiepus vakcinabc.lt sako, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu nėra pakankamai įtikinamų duomenų apie SARS-CoV-2 greitųjų serologinių testų pritaikomumą klinikinėje praktikoje.
Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė specialiai internetinei platformai apie skiepus vakcinabc.lt sakė, kad greitieji serologiniai testai nustato virusui specifiškus IgM ir IgG klasės antikūnus, susidariusius infekcijos metu.
„Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, nes ten cirkuliuoja susidarę antikūnai. IgM klasės antikūnai susidaro per keletą dienų (3-7 dienas) nuo infekcijos pradžios, jų buvimas parodo ankstyvą infekcijos stadiją. IgG klasės antikūnai susidaro vėliau (per 2-3 savaites) ir jie gali išlikti ilgesnį laiką. Virusui specifiškų IgG buvimas kraujyje gali parodyti, kad asmuo buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai šiuo metu serga, nešioja ar platina virusą, – sakė mokslininkė.
– Greitųjų serologinių testų rezultatas matomas plika akimi, jiems atlikti nereikia specialios įrangos (šie testai veikia panašiu principu, kaip nėštumo testas). Greitųjų serologinių testų gamintojai testų aprašymuose nurodo, kad šie testai rodo tik virusui specifiškų IgG ir IgM antikūnų buvimą kraujo mėginyje ir jie negali būti naudojami kaip vienintelis kriterijus koronaviruso infekcijai diagnozuoti.“
Lietuvos imunologų draugijos prezidentė dr. (HP) Audronė Eidukaitė sako, kad greitieji koronaviruso testai yra kokybiniai, skirti parodyti, ar kraujo mėginyje yra virusui specifiškų M klasės imunoglobulinų (IgM) ir /ar G klasės imunoglobulinų (IgG).
„Testų aprašymų duomenimis, tyrimo jautrumas siekia nuo 62 iki 95,7 proc. Testai pakankamai specifiški – 86,3-99,9 proc. jautrumas ir specifiškumas nustatyti, lyginant greituosius serologinius testus su molekuliniais metodais. Jeigu tyrimo jautrumas nurodomas 62 proc., tai reiškia, kad iš šimto teigiamų mėginių nenustatyti liks 38 atvejai, – sakė A. Eidukaitė. Greitieji serologiniai testai turi ir kitų apribojimų – esant dideliam kiekiui įvairaus specifiškumo antikūnų ar reumatoidiniam faktoriui (kai kurių patologinių būklių metu), rezultatas gali būti klaidingai teigiamas.“
Molekuliniai – patikimesni, bet sunkiai gaunami
Profesorė A. Žvirblienė sako, kad molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso RNR), o šiuo metu rinkoje esantys greitieji testai nustato antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.
„Atliekant molekulinius testus, tyrimui imami nosiaryklės mėginiai, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t. y. per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi (replikuojasi), todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR. Molekulinio testo procedūra gana sudėtinga, nes turi būti atliekama vadinamoji atvirkštinės transkripcijos reakcija, kurios metu viruso RNR paverčiama į DNR, tada tam tikros DNR sekos yra padauginamos atliekant polimerazės grandininė reakciją (PGR), – pasakojo prof. A. Žvirblienė.
– Testo rezultatams registruoti reikalinga speciali įranga. Todėl molekuliniai testai gali būti atliekami tik specializuotose laboratorijose. Molekuliniai testai parodo, kad asmuo testo atlikimo metu yra užsikrėtęs virusu ir gali jį platinti.“
