Karantino akivaizdoje itin ryškiai pasimato mūsų bendruomeniškumas, t.y. konkretūs veiksmai vardan greta esančių žmonių, visos šalies ir pasaulio visuomenės saugumo.
Šiandien tenka iš naujo tenka peržiūrėti savo vertybes – pamatome, kad svarbiausi tampa greta esantys žmonės, su kuriais bendravome darbe, laiptinėje, draugų būryje, mūsų artimieji. Būtent jais turime pasirūpinti pirmiausiai – kad visi laikytųsi karantino sąlygų, kad jaustųsi saugūs ir apsaugoti, kad kiltų kuo mažiau nesklandumų gyvenant ir dirbant naujomis aplinkybėmis. Ką galime dabar padaryti – tai palaikyti nuotolinį ryšį ir padėti visiems kartu jausti bendrystę ir rūpestį, kad sukurtume vieni kitiems didesnį saugumo jausmą.
Saugesni jausimės tuomet, kai būsime tikri dėl savo galimybių prisitaikyti prie naujų sąlygų ir žinosime, kad mūsų artimieji, kolegos, draugai ir kaimynai taip pat rado būdų stabiliai gyventi karantino aplinkybėmis.
Šiandien, kaip niekada iki šiol, svarbu palaikyti nuotolinį ryšį su tais žmonėmis, kurie yra greta mūsų ir mūsų gyvenime yra svarbiausi:
1) dirbdami nuotoliniu būdu būkite nuolat pasiekiami telefonu ar el.paštu, kad kartu dirbdami kolegos žinotų, jog jums viskas gerai ir esate komandos nariai;
2) periodiškai paskambinkite savo artimiesiems ir įsitikinkite, kad jie gerai laikosi, bei leiskite žinoti apie savo situaciją; nepamirškite, kad artimiesiems rūpi, kaip jums sekasi – nepalikite neatsakytų skambučių, žinučių, laiškų;
3) labai svarbu pagal galimybes užmegzti su artimaisiais ir kolegomis vaizdo ryšį; matome iš savo įmonės patirties, kad būtent vaizdo ryšys skatina žmones neprarasti glaudesnio santykio ir vienas kito akių; svarbu vieniems kitus ne tik girdėti, bet ir matyti;
4) jei žinote, kad jūsų name yra pagyvenusių ar vienišų žmonių, pasistenkite sužinoti, kaip jiems sekasi – galbūt turite jų telefoną ir galite paskambinti? Jei ne, palikite jiems raštelį su savo telefonu, jei esate pasirengę pagelbėti nupirkti maisto ar vaistų;
5) jei žinote, kad kaimynystėje yra sergančių (nebūtinai koronavirusu) žmonių, kurie turi augintinių, pasidomėkite, ar jie gali pasirūpinti savo keturkojais; jei žinote, kad vienišiems žmonėms sunku pasirūpinti naminiu gyvūnu, pagelbėkite, surasdami gyvūnui viešbutį ar nekontaktiniu būdu padėdami pavedžioti ir pamaitinti augintinį;
6) neapleiskite draugų – susisiekite su jais socialiniais tinklais ar telefonu, kad žmonės nesijaustų vieniši ir psichologiškai izoliuoti; būtent psichologinė izoliacija didina nesaugumo jausmą.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos visuomenė pastaraisiais metais rodė itin didelį sutelktumą ir bendruomeniškumą. „Žmogaus studijų centro“ atliktas emocinio klimato tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. šalies gyventojų jaučiasi esą svarbūs visuomenės nariai. 6 iš 10 Lietuvos žmonių jaučia stiprų bendruomeniškumo jausmą.
Be to, Lietuvoje turime labai aukštą pasitikėjimą artimiausiai gyvenančiais žmonėmis – kaimynais. Net 81 proc. apklaustųjų tiki, kai kaimynai, esant reikalui, išties pagalbos ranką.
Būtent šios tendencijos leidžia tikėtis, kad dabar tai įrodysime praktiškai – koronaviruso sukelta grėsmė mobilizuos mūsų šalies visuomenę ir padės saugiai, su bendru palaikymu pergyventi šį karantino periodą.
Nepamirškime padėkoti ir kantriai reaguoti į darbą tų žmonių, kurie šiandien negali saugiai dirbti iš namų, nes atsidūrė priešakinėse kovos su virusu linijose – gydytojams, policijai, pasieniečiams, savanoriams ir visiems kitiems, kurie įsitraukė į žūtbūtinę kovą.
