„Mes esame atsakingi, suprantantys koronaviruso pandemijos mastą, tačiau nė vienas nesitikėjome, kad taip galėtų nutikti per vieną parą, kai planuoji savo pirmąsias, prieš 9 mėnesius užsakytas 1 savaitės atostogas su draugais. Kurioms ir taupai tuos 9 mėnesius, o nesi turtuolis ir nekeliauji, kur panorėjęs kasmet“, – rašo kelionę su draugais organizavęs Edgaras.
Kaip jis pasakoja, 8-ių draugų grupė į Tenerifę bilietus buvo įsigiję jau seniai, pernai vasarą. Kelionė į Tenerifės salą buvo suplanuota kovo 7 d.
Sužinoję apie koronaviruso protrūkį Europoje vyras tikina svarstęs nutraukti kelionės planus, tačiau kovo 4 d. Užsienio reikalų ministerijai (URM) atnaujinus kelionės rekomendacijas dėl Tenerifės ir išbraukus ją iš vietų, į kurias nerekomenduojama vykti, sąrašo, grupė lietuvių nusprendė visgi vykti atostogų.
„Tokio sprendimo padrąsinti nusprendėme vykti. Tuo metu Tenerifėje buvo tik vienas patvirtintas koronaviruso atvejis. Lietuvoje taip pat buvo vienas atvejis. Nors mes turim ir nepilnamečių vaikų, tad tą atsakomybę jautėme, bet kadangi atnaujintos rekomendacijos, vadinasi, viskas turėjo būti tvarkoje“, – pasakoja Edgaras.
Kovo 14 d. draugų kompanija turėjo skristi atgal į Varšuvą, bet oro uoste jie išgirdo apie penkioms valandoms nukeliamą skrydį. Tuomet lietuviai sužinojo, kad nuo vidurnakčio Lenkija uždaro savo sienas ir į šalį nebepriima kitos pilietybės žmonių.
„Skambinome Užsienio reikalų ministerijai, kuri tvirtino, kad viskas sutarta, yra 72 val. tranzito susitarimas, tad drąsino mus toliau ramiai laukti. Mus patikino, jei bus kas nors neaišku, paskambinti ir jie neva nurodys, kad mus įlaipintų“, – prisimena pašnekovas.
Belaukdami jie sužinojo, kad visgi į lėktuvą lietuvių nebeįleis, nes laipinami tik Lenkijos piliečiai. „Bandėme gražiuoju dar aiškintis, kad mes turime nusipirkę bilietus, su mumis mažamečiai vaikai, neturime, kur nakvoti, transporto ir išteklių“, – pasakoja Edgaras.
Vis dėlto lietuviai kelioms dienoms įstrigo Tenerifėje, nes ir kitą dieną skrydžių bendrovės atstovai pareiškė, kad į lėktuvą, skrendantį į Varšuvą, jie nebus priimti.
„Jautėmės atstumti, išduoti ir nesuprasti. Moterys verkia – panikoje. Dėl koronaviruso atvejų tiek nervų ir išgąsčio buvo. Prasidėjo panika ir suirutė dėl karantino Tenerifės saloje. Iki tol baruose ir kavinėse visi lankėsi ir valgė. Visiškai nesijautė nuotaikos dėl karantino. Viskas kardinaliai pasikeitė per šešias valandas“, – prisimena Edgaras.
Sužinoję, kad niekas jų nesiruošia parskraidinti į Lietuvą, lietuviai patys pradėjo ieškoti galimybių grįžti namo. Lietuviai skambino ir registravosi URM, taip pat kreipėsi į Lietuvos ambasadą Valensijoje ir į kai kuriuos Seimo narius, prašydami pagalbos. Maža to, susisiekė ir su „Avia Solutions“ aviakompanija ir laukė žinių.
„Mąstėme įvairių būdų, kaip priartėti prie Lietuvos sienos, tačiau visi galimi variantai pasirodė per daug rizikingi, nes vis daugiau valstybių uždarė sienas. Labai bijojome skristi per tarpinius oro uostus, nes užsikrėsti virusu oro uostuose labai didelė tikimybė, o kadangi visi turime mažamečių vaikų, jautėme atsakomybę ir nusprendėme ramiai, kantriai laukti žinių iš URM“, – tikina pašnekovas.
„Esame labai dėkingi už labai šiltą bendravimą Lietuvos Respublikos ambasadai Madride, Valensijoje, taip pat ir Valensijos lietuvių bendruomenės pirmininkei bei Tenerifės lietuvių bendruomenės pirmininkei. Jie, mums susisiekus, nuramino, padrąsino ir patikino, jei trūks maisto ar kokios kitos pagalbos, tikrai pagelbės.
Ko, apmaudu, nepasakysi paskambinus į URM būstinę Lietuvoje. Jie atsakydavo grubiai, jog „laukite informacijos ir registruokitės, niekuo negalime jums padėti ir išvis ko čia kažkur keliavote“, – pasakoja Edgaras.
Galiausiai buvo rastas sprendimas, kaip pargabenti Tenerifėje įstrigusius lietuvius, kurių, pasirodo, buvo ne vienas šimtas. URM skelbė, kad šioje Ispanijai priklausančioje saloje prieš skrydį buvo daugiau nei 600 lietuvių. Kovo 19 d. Vilniaus oro uoste nusileido du lėktuvai. Viename jų buvo 169, kitame – 132 keleiviai.
Lietuvos Vyriausybė kartu su kelionių organizatoriumi „Tez Tour“ šiems keliautojams suorganizavo skrydžius namo. Tiesa, kiekvienas jų turėjo susimokėti po 500 eurų. Maža to, tiek pat reikėjo mokėti ir už mažamečius vaikus, kurie tėvams sėdėjo ant kelių.
Edgaras atkreipia dėmesį, kad pasaulinė praktika rodo, kad iki dvejų metų vaikučiams, sėdintiems tėvams ant kelių, už bilietus mokėti nereikia, tačiau jie šioje kelionėje buvo apmokestinti.
„Lėktuve esantys tėvai turėjo susimokėti net už vienerių metų kūdikius, kurie sėdėjo jiems ant kelių. Dėl to buvome pakraupę. Mūsų draugų kompanijai iš viso atsiėjo 4 tūkst. eurų. Mums tai jau didžiulė suma, nors bilietus atgal jau ir taip turėjome ir būtume laiku grįžę“, – pasakoja Edgaras ir priduria, kad už bilietą iš Varšuvos į Tenerifę ir atgal jis mokėjęs 190 eurų.
Anot vyro, saloje įstrigę lietuviai nėra kalti dėl to, kad Lietuva su Lenkija nesugebėjo susitarti dėl tranzito.
„Gaila, kad neturėjome teisės grįžti į savo šalį su nupirktu bilietu, nes URM nesugebėjo susitarti su Lenkijos Vyriausybe. Tik primenu, jog mūsų skrydis buvo iš Tenerifės į Varšuvos Modlino oro uostą.
Labai žeidžia ir dar beviltiškai verčia jaustis vieša užsienio reikalų ministro nuomonė, jog esame patys kalti, nes buvo draudžiama vykti, ir kad turime patys susimokėti, nes tai būtų nesąžininga kitų piliečių atžvilgiu. Bet mes jau buvome susimokėję. Ir kai valstybė paragino grįžti visus tautiečius greičiau namo, mes kovo 14 d. susikrovėme lagaminus ir tą darėme“, – apmaudo neslepia pašnekovas.
Jis taip pat priduria, kad dauguma specialiuoju skrydžiu vykusių lietuvių jaučia diskriminaciją, nes Lenkijos-Vokietijos pasienyje užstrigę asmenys buvo nemokamai „Spartan“ lėktuvu parskraidinti namo, traukiniu ir keltais taip pat. Edgaras skaičiuoja, kad apie 140 lietuvių šiuo metu norėtų susigrąžinti bent dalį pinigų, mat tik vienetai turėjo kelionių draudimą.
„Apie 90 proc. lėktuvu skridusių žmonių norėtų kreiptis dėl kompensacijos ar gauti bent dalinę kompensaciją už skrydžio bilietą. Mes turėjome susimokėti už reisą tokius žvėriškus pinigus. Jaučiamės pažeminti ir nuskriausti. Mūsų akimis, tai – neteisybė“, – akcentuoja jis.
„Įstrigę kitose šalyse turime pilną teisę į bet kokią pagalbą iš Lietuvos institucijų. Be to, lygiai taip pat kaip ir visi mokantys mokesčius piliečiai turime teisę į socialines garantijas, šiuo atveju į nemokamą pargabenimą į Lietuvą iš bet kokios šalies. Kiekvienas Lietuvos pilietis tiki, jog būdamas patriotas, atsitikus bėdai, gaus paramą ir pagalbą iš valstybės“, – įsitikinęs Edgaras.
Nebūtų sąžininga kitų asmenų atžvilgiu
Penktadienio ryto URM duomenimis, į Lietuvą išvyko 1340 piliečių, kuriems buvo reikalinga pagalba grįžti į Lietuvą, o neišvykusių asmenų skaičius siekia 5040.
„Vertinant klausimą dėl nemokamo piliečių sugrąžinimo į Lietuvą, turi būti atsižvelgta į socialinio teisingumo aspektą. URM požiūriu, šių skrydžių organizavimas valstybės sąskaita nebūtų teisingas žingsnis asmenų, kuriems išties reikalinga valstybės parama, atžvilgiu“, – rašoma URM komentare.
URM ministras Linas Linkevičius pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo, kad Ispanijoje apie tūkstantis lietuvių ieško būdų grįžti namo. Tačiau, kaip pabrėžė, visiems tikėtis kompensacijų iš valstybės nevertėtų.
„Dar vasario 28 d. mes rekomendavome nevykti į Pietų Tenerifę. Buvo pasipiktinusių, kodėl mes tai darome. (...) Kartais elgiamės tikrai neatsakingai. Jei buvo paskelbta ekstremali situacija, suprantama, kad nebūtinų kelionių reikėjo atsisakyti. Tačiau sulaukdavom tokių skambučių iš planuojančių vykti slidinėti, ką jiems daryti, arba kad kažkas turi bilietą kovo pabaigoje, ar jiems pavyks grįžti. Tai yra pamoka, kad, kai yra sudėtinga situacija, reikia susitelkti ir neieškot kaltų ir visiems kartu mėginti ją išspręsti“, – akcentavo ministras.
Jis pridūrė, kad šioje situacijoje reikia atkreipti dėmesį ir į socialinį teisingumą: „Pas mus yra žmonių, kurie sunkiai verčiasi, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, kai kurie gal neturi darbo. Matyt, tie, kurie leidžia sau keliauti, turi daugiau pajamų. Todėl įsivaizduoti, kad viskas bus kompensuota, nereikėtų. Tai yra situacija, į kurią visi pakliuvo objektyviai. Kiek galės, valstybės padės, tačiau patys taip pat turės papildomų išlaidų. Bet tai, manau, yra teisinga.“
Kas sudaro bilieto kainą
Kaip Delfi komentavo „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė, atsižvelgiant į tai, kad URM su Susisiekimo ministerija yra įpareigotos pasirūpinti Lietuvos piliečių, kurie neturi galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą, pargabenimu iš užsienio valstybių, buvo vykdomas ne komercinis, o specialus skrydis, kurio užsakovas buvo Susisiekimo ministerija.
Anot jos, įprastai bilietų kainos apskaičiavimo algoritmas priklauso nuo orlaivių paklausos rinkoje, krypties atstumo, ar orlaivis skraidina keleivius į vieną ar abi puses, oro uosto mokesčių ir kitų dedamųjų.
„Konkrečiu atveju kaina taip pat buvo apskaičiuota įprastai, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus. Skrydžio kaina buvo fiksuota ir vienoda visiems keleiviams.
Dar kartą norime pažymėti, kad tai nebuvo organizuota turistinė kelionė, o „Tez Tour“ tik parskraidino asmenis, kurie neturėjo galimybių savarankiškai grįžti į šalį. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl keliautojų patirtų nepatogumų“, – pažymi I. Aukštuolytė.
Negalintiems namo grįžti keliautojams, kaip ji sako, artimiausias numatytas skrydis suplanuotas kovo 23 d. iš Amsterdamo į Vilnių.
„Toliau bendraujame su Užsienio reikalų bei Susisiekimo ministerijomis, poreikiui atsiradus, esame pasirengę vykdyti papildomus skrydžius“, – sako „Tez Tour“ atstovė.
Tiesa, pusę tūkstančio eurų už bilietą mokėjo ne tik Tenerifėje įstrigę lietuviai, bet ir iš Helsinkio norintieji parskirsti namo. Estravel kelionių agentūra pasirūpino užsakomuoju skrydžiu iš Helsinkio (Suomija) į Vilnių kovo 18 dieną. Bilieto kaina vienam asmeniui siekė 573 Eur.
Dvigubai daugiau – beveik 1000 eurų – kelionė namo atsieis tolimuosiuose kraštuose įstrigusiems lietuviams. Tiek kainuos bilietas iš Balio, Tailando ir Vietnamo.
Kompensacijoms numatyta 1,2 mln. Eur
Susisiekimo ministerija penktadienį pranešė ir toliau organizuosianti skrydžius norintiems grįžti lietuviams. Kompensuoti orlaivių išlaidas, kai jie skrenda nepilni, numatyta 1,2 mln. eurų.
„Mes nesustojamai dirbame, organizuojame skrydžius, turime tam tam tikrą sąryšį su kompanijomis, nes visi skrydžiai užsakomieji, reiškia, yra mokami, ir atsižvelgus į nuolaidinius susitarimus, ten, kur lėktuvuose dar bus vietų ir jis skris nepilnas, kompensuosime orlaivių išlaidas“, – žurnalistams penktadienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Susisiekimo ministras J. Narkevičius sako, kad pasitaiko atvejų, kai užsienyje esantys ir skrydžio į Lietuvą bilietus įsigiję šalies piliečiai neatvyksta į oro uostą.
„Turime atvejų, kai užsiregistravusieji piliečiai, išsipirkę bilietus, neatvyksta į oro uostą. Gali būti skirtingos priežastys. Gali nespėti atvykti į oro uostą, kiti užsiregistravusieji gal tiesiog apsigalvoja“, – penktadienį sakė J. Narkevičius.
Anot ministro, šiuo metu derinamos galimybės įvykdyti skrydžius ir iš kitų tolimų šalių. „Dar iki 2-3 valandos nakties deriname galimybes išskristi iš Jungtinių Arabų Emyratų, Abu Dabio, buvo keblumų su administracija, iš Kenijos, Bankoko, ypač iš Indijos. Teko netgi tiesiogiai kontaktuoti su orlaivių atstovais, kalbėti apie pavardžių pateikimą“, – sakė J. Narkevičius. Jo teigimu, situacija dėl skrydžių keičiasi kiekvieną dieną.
Lietuvos piliečiams, įstrigusiems Vietname ir Tailande, organizuojamas užsakomasis skrydis „Bamboo“ avialinijų reisu Hošiminas-Bankokas-Kaunas. Skrydžio kainos: ekonominė klasė: 999 eurai Eur/asm. (254 vietos); verslo klasė: 2 499 Eur/asm. (28 vietos).
Siekiant padėti Baltijos šalių piliečiams, įstrigusiems Tenerifėje, kompanija „Atlantic Travel“ skelbia galimybę organizuoti papildomą skrydį iš Tenerifės į Rygą kovo 21 dieną, atsižvelgiant į žmonių, išreiškusių poreikį, kiekį.
