„Sutikime, kad, skirtingai nuo biudžetinių organizacijų, (...) verslo organizacijos, įmonės ilgus metus turėjo tikrai labai gerą laikotarpį. Ir pelningumo rodikliai, ir visi kiti likvidumo rodikliai rodė, kad verslas turėjo auksinį metą keletą metų iš eilės. Turbūt tikrai nėra taip, kad (...) 5-6 metus iš eilės augant tokiu tempu kelios savaitės gali tiek išmušti iš vėžių, kad verslas sako: „Viskas, čia pat užsidarau ir nebegaliu dirbti“. Suprantu, yra įtampa, reikia naudoti išteklius, kurie galbūt buvo numatyti kitiems tikslams, bet sutikime, kad tą įtampą išgyvename visi“, – „Delfi“ laidoje „Dėmesio centre“ sakė šalies vadovas.
„Negali būti taip, kad vienos iš mūsų visuomenės grandžių problemos bus sprendžiamos absoliučiai visų kitų sąskaita“, – tikino prezidentas.
Pasak Lietuvos vadovo, jis iš verslo net ir šiuo kriziniu laikotarpiu tikisi solidarumo.
„Visi turėsime šiek tiek susispausti, kad vėliau iš krizės išeitume tvarkingai ir išeitume sustiprėję. Dėl tos priežasties norėčiau tam tikro solidarumo, tokio solidarumo, kurį įvairus verslas demonstruoja pilietinių inciatyvų prasme“, – laidoje sakė G. Nausėda.
Prieš 10-12 metų neturėjome tokių galimybių pasinaudoti ES finansine parama
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiuo metu turi geresnes galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) finansine parama, nei turėjo per 2008–2010 metų finansinę krizę.
„Šitoje vietoje aš matau esminį skirtumą, palyginti su 10-12 metų senumo įvykiais, kuomet neturėjome tokių galimybių, kaip šiuo metu, pasinaudoti ES finansine parama, ES stabilumo mechanizmo lėšomis. Todėl aš manau, kad mums reikia bandyti ir išnaudoti visus savo privalumus, aukštą kredito reitingą skolinantis finansų rinkoje“, – „Delfi“ laidai „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, Lietuva turi visas galimybes skolintis ir kitais alternatyviais būdais.
„Tikrai neatsitiks taip, kaip atsitiko 2009 metais, kuomet teko mokėti didžiulę kainą už skolintus išteklius, kadangi alternatyvos buvo ribotos arba tiesiog nenorėta tomis alternatyvomis pasinaudoti“, – sakė G. Nausėda.
Seimas antradienį priėmė ekonomikos skatinimo paketą, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų. Vyriausybei taip pat suteikta teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Nausėda dėl galimo ekonomikos lėtėjimo: šiuo metu prognozuoti yra ganėtinai sudėtingas užsiėmimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu prognozuoti, kiek smuks Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso protrūkio, yra sudėtinga.
„Šiuo metu prognozuoti ir dar prognozuoti su skaičiais po kablelio yra ganėtinai sudėtingas užsiėmimas. Dabar, kai įsijungia psichologijos veiksniai, kai tikrai nematyti, kada tiksliai pasibaigs koronaviruso protrūkio banga, nes prognozės net ir medikų yra ganėtinai skirtingos, tai taip padaryti yra sudėtinga“, – interviu DELFI sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, Finansų ministerijos prognozė apie galimą ekonomikos nuosmukį yra pagrįsta.
„Pagaliau ir pagrindinės mūsų rinkos arba pagrindinės ES valstybės nuosmukio niekaip negalės išvengti, bet visa tai yra paskaičiuota neįvertinant to teigiamo impulso, kurį turėtų suteikti ekonomikos rėmimo planas. Šiandien kalbėčiau ne tiek apie konkrečius skaičius, kiek apie būtinybę tam tikromis aktyviomis priemonėmis sušvelninti ekonomikos smukimą“, – sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, nedarbo lygis gali padidėti ypač, tų sektorių sąskaita, kurie patiria tiesioginę įtaką dėl koronaviruso protrūkio.
„Jeigu šis protrūkis nesitęs ilgiau, manau, kad netrukus galėsime grįžti prie normalaus eksporto režimo į tas valstybes, kuriose esame pasirengę ir šiuo metu vis dar normaliai eksportuojame, tada bus lengviau.
Kiek žinau, Finansų ministerija neprognozuoja, kad atlyginimai pradės absoliučiai mažėti, ir tai yra pagrįsta tuo faktu, kad eilę metų gyvenome įtemptos darbo rinkos sąlygomis ir dabar tie keletas mėnesių negali sukelti milžiniško nedarbo ar atlyginimų mažėjimo, taip paprastai nebūna“, – interviu DELFI teigė G. Nausėda.
Finansų ministerija penktadienį atnaujino ekonomikos prognozes. Ministerija numato, kad, jei viruso protrūkis bus suvaldytas pirmą šių metų pusmetį, ekonomikos nuosmukis galėtų siekti nuo 1,3 proc. iki 2,8 proc.
Šiais metais prognozuojama vidutinė metinė infliacija – 1,8 proc., 2021 metais – 2 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų pakilti iki 8,1 proc., tačiau kitąmet turėtų stabilizuotis ir nukristi iki 7,3 proc.
Finansų ministerija pakoregavo vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozes. Šiemet augimas turėtų siekti 5,6 proc., kitais metais augimas taip pat numatomas mažesnis – 3,9 proc.
Eksportas šiemet turėtų lėtėti ir metinis pokytis siekti -2,4 proc., tačiau kitų metų eksporto prognozę Finansų ministerija palieka tą pačią – numatomas 3,4 proc. augimas.
