ECB 750 milijardų eurų obligacijų pirkimo planas – lygus maždaug 6 proc. euro zonos BVP – padės vyriausybėms lengviau pradėti išlaidų raundą, skirtą kovoti su koronaviruso pandemija.
Jis jau sumažino skolinimosi išlaidas visame bloke ir, kas dar svarbiau, sumažino atotrūkį tarp obligacijų pajamingumo stresą patiriančiose ekonomikose, tokiose kaip Italija, ir saugiau besijaučiančiose šalyse, tokiose kaip Vokietija.
Praėjus mažiau nei dešimtmečiui po to, kai staigiai pakilęs pajamingumas vos nesugriovė euro sąjungos, politikos formuotojai bando užkirsti kelią naujai krizei. Jie stengiasi išsklaidyti susirūpinimą, kad fiskalinės išlaidos, reikalingos apsaugoti kompanijas ir žmones pandemijos metu, gali pakurstyti didesnes finansines išlaidas, kurios dar skaudžiau smogtų ekonomikai.
Vyriausybės jau pademonstravo, kad yra pasirengusios tokioms išlaidoms. Italija paskelbė, kad skirs 25 milijardus eurų tiesioginėms paskatoms, ir tikėtina, kad vėliau atseikės dar daugiau. Prancūzija pažadėjo kompanijoms garantuoti iki 300 milijardų eurų bankų paskolas, o Ispanija pristatė 117 milijardų eurų planą, padėsiantį šalies įmonėms išsilaikyti.
Net Vokietija, kuri ilgą laiką kratėsi papildomų išlaidų, nepaisant to, kad ne vienerius metus turi biudžeto perteklių, jau kitos savaitės pradžioje svarsto galimybę imtis priemonių, kurios leistų vyriausybei neribotai padidinti skolinimąsi, teigia su šiuo planu susipažinę šaltiniai.
Tuo tarpu euro zonos pareigūnai siekia suaktyvinti regiono gelbėjimo fondą, kuris padėtų vyriausybėms surinkti reikiamas pinigų sumas.
Nors visus šiuos planus teks finansuoti išleidžiant daugiau obligacijų, o blokas jau seniai nerimauja dėl skolų naštos, dabar atsirado didelis pirkėjas.
„Monetarinė ir fiskalinė politika šiuo metu yra suaugusios kaip Siamo dvynės, – pažymi „AllianceBernstein“ pinigų valdytojas Johnas Tayloras, pridurdamas, kad dabar turi mažiau nepatogumų su periferinių ekonomikų skolomis. – Centriniai bankai privalo išlaikyti ypač žemas skolinimosi išlaidas, kad paskatintų vyriausybes prireikus išplėsti fiskalinę politiką. Toks dvigubas požiūris yra būtinas, antraip ekonomikos augimas negalės atsigauti po staigaus sustojimo, kuris vyksta šiuo metu.“
„Bank of America Merrill Lynch“ pranešė, kad ECB pirkimai daugiau nei padengs papildomą obligacijų pasiūlą, kurios netrukus turėtų sulaukti rinka. Jie tikisi apie 300 milijardų eurų vertės naujų emisijų (maždaug 2,5 proc. BVP). Tai šiek tiek daugiau nei pusė padidėjimo 2007–2008 m., kai vyko pasaulinė finansų krizė.
„Jei vyriausybės nuspręstų atkurti investuotojų pasitikėjimą, pasitelkdamos drąsų fiskalinį paketą, pakartotinis finansinių svertų ir kiekybinio palengvinimo naudojimas galėtų sumažinti kainų skirtumus periferijoje ir semiperiferijoje iki naujų rekordinių žemumų“, – rašė „BofAML“ strategas Erjonas Satko.
Ir toliau išlieka rizika dėl ECB plano vykdymo spartos ir veiksmingumo. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, ECB jau kreipia esamą obligacijų pirkimo programą Italijos skolos link.
„Jei jie to nedarys, bus apkaltinti, kad kiša pinigus ne ten, kur jų reikia, – teigia Antoine'as Bouvet, „ING Groep NV“ vyresnysis strategas. – Pandemija tikriausiai užsitęs kelis mėnesius, tačiau rizika finansų sistemai kyla jau dabar.“
Kai kurie politikos formuotojai yra susirūpinę dėl to, kad ECB gali tekti praplėsti savo paties nusistatytas pirkimo ribas. Šiomis ribomis siekiama apsisaugoti, kad centrinis bankas nepažeistų Europos Sąjungos monetarinio finansavimo įstatymų.
Vis dėlto ECB prezidentės Christine Lagarde šią savaitę išsakytas patikinimas, esą euro apsaugai nėra „jokių apribojimų“, aiškiai atkartojo jos pirmtako Mario Draghi pažadą padaryti „viską, kas reikalinga“ siekiant išsaugoti valiutą per 2012 m. skolų krizę.
Tuo metu Ispanijos ir Italijos pajamingumas pakilo virš 7 proc. Nors dabartinis pajamingumas buvo žymiai mažesnis net trečiadienio išpardavimo metu, dislokacijos greitis ir mastas sukėlė abejonių, ar pajamingumas galės neprižiūrimas kilti dar aukščiau.
„Atsakas kol kas atrodo patikimas, įtikinamas ir galingas, – teigia „Citigroup Inc.“ strategai, vadovaujami Jamie Searle'o. – Tai turėtų įnešti tam tikrą palengvėjimą į Europos vyriausybių obligacijų rinkas ir pašalinti susirūpinimą dėl to, kaip bus absorbuota papildoma pasiūla.“
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai…
„Europos centrinis bankas ėmėsi išskirtinių veiksmų, siekdamas pašalinti viruso sukeltos skolų krizės galimybę. Nacionalinėms vyriausybėms toliau teks pačioms tvarkyti ekonomines pandemijos pasekmes ir imtis gerokai didesnių fiskalinių paskatų.“ – Jamie Rushas ir Davidas Powellas
