Manęs klausia, kodėl taikomos skirtingos sąlygos prekybos tinklams ir smulkiajam verslui? Kodėl gėlėmis, striukėmis ir net muilu smulkusis prekybininkas negali prekiauti, o didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės gali? Juk šiuo metu turėtų būti leidžiama prekiauti tik pirmojo būtinumo prekėmis, tačiau kodėl didieji prekybos tinklai kaip niekur nieko prekiauja kuo tik nori ir nesulaukia jokių sankcijų už nustatytos tvarkos pažeidimus?
Ir man pačiam kyla klausimas, kodėl prekyba lauko turgavietėse gryname ore uždrausta, o prekybos tinklų parduotuvėse tai leidžiama, nors uždarose patalpose užkrato tikimybė didesnė, taip pat ir pirkėjų srautas čia didesnis nei daugelyje turgaviečių.
Esamą situaciją puikiai iliustruoja faktas, kad šalies turgavietėse nebegali dirbti skyriai, kurie prekiavo muilu, dezinfekciniais skysčiais ir panašiais produktais, kurie dabar itin reikalingi. Tuo tarpu prekybos tinklai šiais ir apskritai bet kokiais produktais prekiauja toliau be jokių apribojimų.
Taip, aš suprantu, kad pirkėjams gali būti patogu, kad jie vis dar gali viską įsigyti, bet juk parduotuvių darbas buvo apribotas tam, kad būtų sumažintas pirkėjų srautas ir užkrato plitimo rizika. Tačiau dabar situacija netgi priešinga – uždarius prekybos ne pirmojo būtinumo prekėmis vietas, visas pirkėjų srautas buvo nukreiptas į didžiuosius prekybos tinklus, ir taip užsikrėtimo rizika dar labiau išaugo. Jau nekalbant apie tai, kad tai tiesiog labai nesąžininga smulkiojo verslo atžvilgiu.
Skambinę smulkieji verslininkai skundžiasi ir tuo, kad labai trūksta informacijos, kas bus su savarankiškai dirbančiaisiais, kokias socialines garantijas jie turės. Jie piktinasi, kad Vyriausybė verslui reikalingas pagalbos priemones derina tik su stambiojo verslo atstovais, prekybos tinklais, bankais, mažųjų net neatsiklausdama. Tuo tarpu vien veikla su verslo liudijimais užsiima beveik 100 tūkstančių žmonių, daugumos jų veikla buvo priverstinai sustabdyta.
Savarankiškai dirbantieji turėtų būti kuo greičiau aiškiai informuojami apie galimybę gauti mėnesinę 250 eurų išmoką tuo atveju, jei yra sumokėtos privalomos socialinio draudimo įmokos, taip pat apie kitas jiems taikomas socialines garantijas. Neturėdami šios informacijos ir siekdami užsitikrinti sau duonos kąsnį, bent dalis jų galimai ir toliau dirba „pogrindyje“ rizikuodami patys susirgti ir užkrėsti kitus.