Kaip pažymi Ž. Mauricas, virusas sujaukė ekonomiką: jei žmonės nejuda, pinigai necirkuliuoja, automatiškai stoja ekonomika. Diskusijų esą atsiranda jau ne dėl to, ar bus recesija, bet kokia ji bus ir kiek laiko truks.
„Recesija šiemet praktiškai yra neišvengiama, tačiau darant prielaidą, kad virusas bus suvaldytas iki birželio mėnesio, 2021 metai turėtų būti pakankamai įspūdingi“, – ekonomikos prognozių pristatymo konferencijoje sakė „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas.
Bankas prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 m. susitrauks apie 2–3 proc., o 2021 m. ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžes.
Anot ekonomisto Ž. Maurico, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva panirs į recesiją, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, jau antroje metų pusėje vėl sugrįšime į augimo kelią.
„Recesijos mastą mažins ir 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas ambicingas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas. Tad šį kartą, priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojame, kad 2020 metais ekonomika susitrauks 2,5 proc.“, – skelbia „Luminor“ atstovas.
Antradienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje skaičiavimus pateikė ir finansų ministras Vilius Šapoka. Remiantis baziniu scenarijumi, Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc. Tiesa, jis pabrėžė, kad tai – tik bazinis scenarijus, tačiau ekonomika gali trauktis ir dar stipriau.
Kaip sako Ž. Mauricas, metų sandūroje buvo daug šviesos spindulėlių: įsigaliojo paliaubos JAV-Kinijos prekybos kare, atsirado daugiau apibrėžtumo dėl Brexit, Europoje paslaugų sektorius stiebėsi į viršų, gerus rezultatus rodė Prancūzija, Italija, Ispanija, o JAV toliau stebino sparčiu augimu. Tačiau visus planus ir prognozes sujaukė atslinkęs koronavirusas, kuris išplito po visą pasaulį.
„Kol tai buvo Kinijos problema, buvo vieno tipo krizė – pasiūlos, kai išplito Vakarų pasaulyje, tai yra paklausos krizė“, – sako jis.
„Žmonės baiminasi eiti iš namų, nes karantinas. Šviesa tunelio gale pavirto koronaviruso traukiniu, kuris gali sugriauti mūsų ekonomiką“, – tikina Ž. Mauricas.
Kaip jis pastebi, akcijos reaguoja įspūdingai, nes tokių kritimų nesame regėję nuo 2008 m. Anot jo, šie kritimai yra vedami panikos. „Dažniausiai, kai akcijos krenta, aukso kaina kyla, nes tai saugi užuovėja. Šiuo atveju krenta visų aktyvų kainos, net bitkoinas nukrito. Tai lemia panika, kurią kelia pandemija“, – aiškina ekonomistas.
Jis taip pat sako, kad pasaulyje yra daug ir įvairių ekonomikos gelbėjimo paketų: „Kasdien skelbiami nauji ekonomikos gelbėjimo projektai, pasiūlymai ir faktiniai veiksmai. Pavyzdžiui, JAV federalinis bankas sumažino palūkanas labai greitai iki 0 proc. Be to, JAV gali pradėti dalinti gyventojams grynus pinigus, kad paskatintų ekonomiką“, – pažymi ekonomistas.
„Kol nebus panaikintas baimės šaltinis, pasiekta pergalė prieš virusą, tol rinkos bus nervingos, nes antivirusinių vaistų neturi“, – sako jis.
Kitas didelis iššūkis pasaulyje, ne visai susijęs su virusu, – karas naftos rinkoje tarp JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos.
„Jų nusistovėjusią tvarką sujaukė JAV skalūnų naftos revoliucija. JAV dabar yra didžiausia naftos gamintoja, daug eksportuoja ir padidina rinkoje pasiūlą. Šis karas paaštrėjo Saudo Arabijai ir Rusijai nesutarus dėl pasiūlos mažinimo. Realiai turime 5 mln. barelių per dieną pasiūlos perviršį", – sako Ž. Mauricas.
Kaip pažymi ekonomistas, Europai ir Lietuvai – toms šalims, kurios pačios neišgauna naftos, daug jos suvartoja, naftos kainų kritimas – pakankamai teigiamas veiksnys, nes sumažina kuro kainas, o šios sumažina visą eilę kitų kainų. Tai transporto sektoriui padeda sukaupti didesnę finansinę pagalvę galimam paslaugų poreikio sumažėjimui.
Anot ekonomisto, virusai ateina ir praeina, žmonės sugeba plitimą sukontroliuoti arba išrasti vakciną, tad yra didelė tikimybė, kad virusas truks porą ketvirčių ir birželio mėnesį matysime visai kitokią situaciją.
Anot ekonomisto, savo esme labai panašus virusas buvo SARS virusas, kuris 2003 m. plačiai paplito po Aziją. Jo poveikis trumpą laiką buvo žymus, Honkongo ekonomika šiek tiek patyrė recesiją, bet vėliau pakankamai greitai atsigavo, atkreipia dėmesį jis.
„Kai problemos šaltinis suvaldomas, ekonomika greitai grįžta į savo vėžes ir kitų metų rezultatai tampa pakankamai įspūdingi. Kaip matyti iš Honkongo atvejo, antrą ketvirtį buvo net 12 proc. augimas“, – pažymi ekonomistas.
„Kurdami savo prognozes, darėme prielaidą, kad viruso epidemija bus suvaldyta iki birželio mėnesio. Yra ir optimistinių variantų – kad balandį jis bus suvaldytas. Kita prognozė – kad bus antra banga. Mes paėmėme viduriuką“, – sako Ž. Mauricas.
Remdamasis Kinijos ir kitų šalių patirtimi bankas modeliavo, kas gali būti įvedus karantiną visos šalies mastu. Ž. Mauricas Lietuvos raidą padalija į tris etapus: pirmas etapas – 2017-2019 m., kai Lietuvos ekonomika augo greičiau, nei tikėtasi. Antras etapas atėjo dabar, t. y. recesija, kuri – neišvengiama.
„Tačiau 2021 m. turėtų parodyti įspūdinga kilimą, ir 2022 m. prognozuojame didelį augimą todėl, kad virusas ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimo programos lieka. Tokia pamoka iš Honkongo. Jo paramos programos lėmė, kad po SARS viruso jo ekonomika taip sparčiai augo, nes vyriausybės ir centriniai bankai neskuba atitraukti priemonių, kol nepamato realių spartaus augimo duomenų.
Todėl tos priemonės, tikėtina, bus atitrauktos 2021 m., kai kurios galbūt net 2022 m. Dėl to augimas bus spartesnis, nei kad buvo prognozuota iki šiol“, – prognozėmis dalijasi ekonomistas.
Ekonomikos skatinimo planą vertina teigiamai
Delfi primena, kad Vyriausybė pirmadienį patvirtino beprecedentį 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso pandemijos krizės sukeltus padarinius.
Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.
Vyriausybės ekonomikos skatinimo planą ekonomistas vertina labiau teigiamai. „Jei šalyje buvo įvestas privalomas karantinas, (...) pagrindinis tikslas – stengtis išlaikyti šiuo sunkiu laikinu periodu verslus, kad jie nebankrutuotų. Bankrotai sukuria labai dideles ilgalaikes pasekmes ekonomikai: atleidžiami darbuotojai, ką sukūrė įmonės, dingsta. Todėl toms įmonės reikia padėti išlikti gyvybingoms šį laikotarpį.
Pusę milijardo skyrimas, manau, yra vienas iš prioritetų. Kitas dalykas, kadangi turime paklausos krizę, todėl labai svarbu užtikrinti, kad žmonės nepanikuotų dėl to, kad jie praras darbą, pajamas, gal turės emigruoti. Todėl itin teigiamai vertinu Vyriausybės sprendimą kompensuoti darbo užmokestį ir labai gerai, kad riba buvo pakelta iki 90 proc., kad žmonės neprarastų pajamų. Lietuvoje daug namų ūkių gyvena nuo algos iki algos“, – Vyriausybės planą vertina ekonomistas.
Komentuodamas Lietuvos pasirengimą, žengiant į recesiją, ekonomistas jį vertina gerai.
„Lietuvos kritimas bus panašus kaip ES vidurkis – 2,5 proc. Nemanome, kad Lietuva kris stipriau. Pastaruosius metus Lietuva „estonizavosi“. Tai reiškia, kad jei 2007 m. Lietuva turėjo neigiamą valdžios sektoriaus balansą, tai dabar situacija – kitokia: mes turime vieninteliai teigiamą, latviai ir estai – neigiamą“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Be to, ekonomikos sąskaitos balansą 2007 m. visos šalys turėjo neigiamą. „Tai lėmė, kad patyrėme didesnį smūgį nei kitos šalys. Dabar Lietuvos balansas – aukščiausias, pirmauja“, – aiškina Ž. Mauricas.
Kitas dalykas, kurį akcentuoja ekonomistas, – Lietuva sukaupusi daugiau fiskalinių rezervų nei Estija. Be to, Lietuva dar gali pigiai pasiskolinti. „Todėl raginčiau Vyriausybę, kol langas neužsidarė, tuo naudotis. Nes vėliau, kai investuotojai pamatys realius recesijos skaičius, gali kilti panika ir skolinimosi kaina padidėti“, – pažymi Ž. Mauricas.
Nuo pirmadienio įvedus karantiną, dviem savaitėms sustabdyta visų kavinių, barų ir ne maisto parduotuvių veikla Lietuvoje.
Sporto klubai, muziejai, teatrai, kino teatrai taip pat laikinai užveria duris.
