Delfi Dėmesio centre" – užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.

– Pone Talat-Kelpša, kokių turite naujienų dėl Lenkijos pasienyje įstrigusių lietuvių?

L. Talat-Kelpša: Labai įtempta situacija Vokietijos ir Lenkijos pasienyje pamažu grįžta į tvarkos vėžes. Kiek mums praneša ambasadorius iš įvykio vietos, pagaliau atsiranda tvarka toje eilėje, kuri buvo organizuojama. Tikrai daug buvo deramasi su Lenkijos puse, kad leistų tranzitu mūsų piliečiams grįžti namo. Žinome, kaip tos derybos baigėsi, tačiau turime kai kuriuos sprendimus, kurie ir buvo pasiūlyti.

Buvo suorganizuotas traukinys iš Frankfurto mūsų piliečiams grįžti į Lietuvą. Tas traukinys jau pajudėjo, yra pakeliui. Keltas iš Vokietijos uosto Zasnico irgi turėtų išplaukti šiandien, ne anksčiau nei 22 val. Esame pasiruošę laukti ir ilgiau, jei bus daugiau užsiregistravusių piliečių, kurie dar nesuspėjo.

Mūsų žiniomis, mažiausiai 5 konvojai yra kirtę sieną, kai kurie net kirtę Lietuvos ir Lenkijos sieną ir turbūt artėja prie savo namų. Tad situacija sprendžiasi.

Taip pat suorganizuoti lėktuvai, 19 d. keli reisai bus nusiųsti pargabenti mūsų piliečius iš Ispanijos. Ta informacija paskelbta, visus duomenis tvarko susisiekimo ministerija.

Šiandien gavome žinių, kad „Lufthansa" gali nutraukti skrydžius iš Frankfurto oro uosto, tad irgi ėmėmės žingsnių, kad taip nenutiktų, nes tai – irgi labai svarbus tranzito punktas.

Gavome žinių ir iš Turkijos ambasados šįryt, kad Turkijos oro linijos gali stabdyti skydžius, tad irgi turėjome imtis įvairių priemonių, kad taip nenutiktų.

Tikrai labai daug užklausimų ateina iš užsienio ambasadų, jos stengiasi iš Lietuvos išgabenti savo piliečius. Buvo jautri situacija Druskininkuose, kur įstrigo daugiau nei 300 Baltarusijos vaikų, kurie serga cerebriniu paralyžiumi, juos išgabenti iš Lietuvos pagal dabartinę tvarką labai sudėtinga. Ieškojome sprendimo, jį suradome ir tikimės, kad vaikai laimingai pasieks namus.

Tokių situacijų yra labai daug. Mūsų duomenimis, šiandien užsiregistravusių Lietuvos atstovybėse ir konsulatuose yra daugiau nei 4 tūkst. LR piliečių.

– Pone Talat-Kelpša, grįžkime prie informacijos dėl kelto ir traukinio. Kiek žmonių iš viso šiandien pajudėjo iš Vokietijos?

L. Talat-Kelpša: Traukiniu išvažiavo 61 keleivis. Iš viso traukinyje buvo 650 vietų. O vykti keltu, kuriame yra 250 vietų, šiuo metu užsiregistravę yra 80 automobilių.

Laimonas Talat Kelpša

– Tai yra maži skaičiai, lyginant, kiek buvo pranešama laukiančių eilėje lengvųjų automobilių įvažiuoti į Lenkiją. Kaip su kitais? Kokios jūsų įžvalgos ir informacija, kiek jų likę toje eilėje?

L. Talat-Kelpša: Tiek jų buvo užsiregistravę mūsų sistemoje. Visą praėjusią naktį registravome, kiek žmonių yra eilėje. Dalis iš jų negalėjo išvykti, kadangi susidarė milžiniška spūstis pasienyje. Įsivaizduokite, kai kelias yra užblokuotas, ir jame reikia apsisukti, bandyti grįžti atgal į Frankfurtą... Ambasadorius sakė, kad šiuo metu ta eilė yra nusidriekusi daugiau nei 50 kilometrų, tad galime bandyti įsivaizduoti, kokio masto apkrova keliuose.

Dėl to sakome, kad tie piliečiai, kurie buvo įstrigę eilėje, dar gali suspėti į keltą, kelte dar yra vietų, tad tikrai palauksime. Tik būtinai praneškite ambasadai registracijos sistemoje, kad ketinate vykti, kad jūsų lauktų. Nes priešingu atveju keltas išplauks nustatytu laiku.

Pone Linkevičiau, esate Varšuvoje. Su kuo jau susitikote, su kuo dar ketinate susitikti?

L. Linkevičius: Susitikau su Vyriausybės kancleriu, netrukus susitiksiu su savo kolega užsienio reikalų ministru ir vidaus reikalų ministerijos vadovybe. Naujienos tokios, kad pirmiausia padėkojau už pagerėjimą, kuris dabar tikrai juntamas, tiek Vokietijos ir Lenkijos pasienyje, tiek ir tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Kalbant apie karštą tašką, kuris ypatingai ryškus buvo vakar, naktį, ta eilė lyg ir išsisklaidė, dalis automobilių išvyko į Vokietijos uostą, į keltą. Dalis tų automobilių keleivių jau vyksta traukiniu į Lietuvą, tad jau irgi pajudėjimas yra. Ir, kaip žinome, buvo suformuoti keturi konvojai su mikroautobusais ir autobusais. Sutarėme, kad jei ateityje bus toks mikroautobusų ir autobusų poreikis, mes vėl galėsime tikėtis, kad bus suorganizuoti panašūs konvojai.

Kaip jau minėjau, pasienis laisvėja. Bet jei ateity vėl susiklostys tokia situacija, kokia buvo, gali vėl kilti įtampa. Ne tik įtampa, bet ir galimas viruso židinys, nes žmonės susigrūdę, pikti, ir su viruso profilaktika tai turi mažai bendro.

Kitas labai svarbus momentas – jau ir iš mūsų pusės, ir iš Lenkijos pusės pradėjo veikti Lazdijų pasienio kontrolės punktas, nes jis buvo uždarytas. Matyt, pavyko rasti sprendimą, kad šiuo krizės periodu jis veiks ir visų rūšių transportas galės pro jį judėti, tai jau vyksta. Tai turėtų stipriai „nukrauti" dabar užgultą Kalvarijos sieną. Tad šiuo požiūriu irgi yra pagerėjimas.

Ministre, turbūt visiems labiausiai aktualu tie žmonės, kurie yra prie Vokietijos ir Lenkijos sienos. Suprantu, kad dar nėra konkretaus susitarimo?

L. Linkevičius: Ne, lengviesiems automobiliams patariame nevykti prie tos sienos, nes jų tiesiog nepraleis. Dabar tie, kurie pasirinko mūsų pasiūlytą variantą ir nuvyko į keltą, parvyks juo. O kadangi kelto talpa yra ribota, tų automobilių keleiviai turėjo vykti traukiniu. Tie, kas panorėjo, visi galėjo užsiregistruoti ir ten patekti. Jei atsiras daugiau situacijų, susijusių su automobiliais, vėl spręsime, kaip darėme šiuo atveju. Bet dabar neturiu informacijos, kad toks poreikis būtų.

Ministre, kaip apskritai vertinate situaciją, kad žmonės atsisako važiuoti atsiųstu transportu, turiu omeny traukiniu, nes šioje situacijoje labai vertina savo automobilį ir atsisako jį palikti Vokietijoje?

L. Linkevičius: Mes neraginame palikti automobilio. Dėl to ir buvo rastas sprendimas su keltu, kad nereikėtų palikti automobilio likimo valiai. Tą puikiai suprantame. Tad ta galimybė buvo. Manau, optimalus sprendimas, kad keleiviai vyksta traukiniu, o automobiliai – keltu. Buvo tokių, kurie nenorėjo taip daryti ir pasirinko kitus kelius. Išvyko gal į Kylį, nes tie keltai lyg ir dar kursuoja. Dabar sunku pasakyti.

– Ministre, ar turite naujausių duomenų apie tai, kiek lietuvių dar yra prie Lenkijos ir Vokietijos sienos? Kiek jų potencialiai gali būti perkelta keltais? Apie kokius skaičius dabar kalbame?

L. Linkevičius: Mano informacija dabar nėra pati šviežiausia, nes buvau susitikime. Tad pačių šviežiausių duomenų dar neturiu. Bet, kaip sakiau, tie, kurie pageidavo, galėjo rinktis iš mūsų siūlomų variantų.

Jei ir dabar yra tokių, kurie lengvaisiais automobiliais mėgina patekti prie sienos kirtimo punktų, dar kartą kartoju, kad to nereikia daryti, nes tiesiog jie nepravažiuos.

Linas Linkevičius

Ir tai – jau labai aiškiai jūsų formulojama žinia, kad nebus jokių lengvųjų automobilių judėjimo per sieną, taškas, ar ne?

L. Linkevičius: Absoliučiai taip. Kalbėjome tik apie vadinamus „mikriukus". Tad tie, kurie mane girdi, raginčiau vykti keltais, nes lengvieji automobiliai per sieną nepravažiuos.

Tiesa, kalbame apie dar vieną variantą. Yra žmonių, kurie vyksta iš tolimesnių kraštų į Lietuvą per Varšuvą, bet jau negali naudotis jungiamaisiais skrydžiais, nes jų nepriima į lėktuvus. Manau, kad rasime būdą, kaip sukaupti tas grupes, ir galbūt galėsime komerciniais skrydžiais tuos žmones parvežti iš Varšuvos. Aptarėme, kad toks principas yra įmanomas.

– Pone Atroškevičiau, pradėkime nuo situacijos Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Kokia jūsų informacija?

M. Atroškevičius: Lietuvos ir Lenkijos pasienyje situacija yra sudėtinga. Šiandien ryte buvo eilė apie 41 km. O 15 val. eilė siekė apie 47 km, tad galima sakyti, kad ji nuolat didėjo. Bet, kiek girdėjome iš užsienio reikalų ministro, ir turiu patvirtinimą, kad ką tik buvo atidarytas Lazdijų punktas. Tik kol kas dar nežinau, kokio tonažo transporto priemonės galės kirsti sieną. Mano duomenimis, ten visada buvo apribojimai, tad šitą dar patikslinsime po laidos ir informuosime savo vežėjus. Manau, kad tai šiek tiek leis sumažinti eilę per Kalvarijas.

Beveik 50 km eilė. Jei teisingai supratau, ką kalbėjo ministras, turbūt reikėtų paaiškinti tiems, kurie nedažnai važinėja į Lenkiją, kad ties Lazdijais galima kirsti sieną lengvaisiais automobiliais ir mikroautobusais, nes ten yra siauri keliai ir pan., bet ministras minėjo, kad tų apribojimų laikinai nebus, ir vilkikai galės ten važiuoti. Vadinasi, eilė gali esmingai sumažėti, jei iš tikrųjų yra tokie susitarimai, kaip manote?

M. Atroškevičius: Nenorėčiau suteikti vežėjams vilčių, ir nepatikrinus informacijos, taip teigti. Informaciją netrukus patikslinsime ir savo vežėjams pranešime.

Kiek ilgiausiai stovėjo vilkikas prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, bandant kirsti Kalvarijų kontrolės postą? Vadiname kontrolės postu, nors tai gal pastaruosius 20 metų nebuvo joks kontolės postas.

M. Atroškevičius: Įstojus į ES 2004 m. gegužės 1 d. nebeliko muitinės patikros, o po kelių metų, įstojus į Šengeno erdvę, buvo nuimta pasienio kontrolė. Tad 13 ar 14 metų tų postų nematėme.

Dėl stovėjimo laiko – pvz., vežėjai, kurie vakar atvyko apie 14 val., šiandien kirto sieną ryte apie 8 val. Tad vakar tos eilės buvo dar šiek tiek mažesnės.

Mečislavas Atroškevičius

Tad dar nėra taip beviltiškai baisu? Eilė ilga, bet juda?

M. Atroškevičius: Juda apie kilometrą ar pusantro per valandą.

Kitas dalykas – kokia yra Lietuvos vežėjų situacija kitur Europoje? Gal galėtumėte nupiešti vaizdą?

M. Atroškevičius: Europos Komisija paskelbė gaires dėl sienų valdymo, ir tai – sveikintinas dalykas. Nes tuose pranešimuose teigiama, kad vežant būtiniausias prekes, pirmiausia – medikamentus, medicininę įrangą, maisto prekes, – stengsis netaikyti jokių apribojimų. Šiandien buvo paskelbtos kelios valstybės, kur kontroliuojančios institucijos teigia, kad net nesiims jokių veiksmų, net jei bus pažeidimų darbo ir poilsio režimui. Visi supranta, kad situacija nėra standartinė, kad yra didelė rizika, ir šiandien transporto sektorius yra strateginė priemonė, kuri leidžia užtikrinti valstybėms ir visuomenei normalų gyvenimą.

Ar turite duomenų, kad tarp kažkurių ES sienų būtų įstrigę keletą parų Lietuvos vežėjai ir dar nematytų eilių galo? Ar tokių situacijų yra?

M. Atroškevičius: Tokių, kad stovėtų kelias paras, tikrai nėra. Galiu pasakyti pavyzdį, kad praėjusią savaitę postuose tarp Austrijos ir Italijos buvo dienų, kai eilė siekdavo ir 80 km. Tik, kiek supratau, kontroliuojančios institucijos suprato, kad krovininis transportas nėra didžiausias rizikos faktorius ir labai sklandžiai vyko tikrinimas.

Palyginus su Lietuvos ir Lenkijos pasieniu, problema atsirado dėl to, kad Lenkijos pareigūnai įvedė tam tikrą anketą, deklaraciją. Ir būtų kitaip, jei tą deklaraciją būtų galima pateikti iš anksto – vežėjai paprastai užpildo tas deklaracijas iš anksto, – bet pasienio poste tie patys pareigūnai rankiniu būdu informaciją įveda į kompiuterius. Tad čia yra tiesiog nepasiruošimas. Skirtumas yra tas, kad galbūt praėjus dienai ar kitai, rasime sprendimus, kad tie veiksmai būtų atliekami daug greičiau ir tų eilių neliktų.

Lietuva turi sienas ne tik su Lenkija, bet ir Baltarusija, Rusija, Latvija. Kokia ten vežėjų situacija?

M. Atroškevičius: Nuolat gaunu informacijos iš Rytų šalių, pradedant Uzbekistanu, Tadžikistanu, Kazachstanu, Rusija, Baltarusija – iš esmės visos valstybės savo teritorijose įveda sustiprintą pasienio tikrinimo kontrolę. Bet ta kontrolė netaikoma krovininiam transportui, krovinių vežimui. Aišku, tai nepadeda mūsų verslui, tai yra ir laiko sąnaudos, bet ilgesnių prastovų ir didesnių problemų kol kas dar neturėjome.

Nuolat kontaktuojame su savo diplomatinių atstovybių darbuotojais. Geri kontaktai su Kazachstano transporto atašė, kur praktiškai tiesiogiai gauname visą informaciją, ir šeštadieniais, ir sekmadieniais – tiesiog be išeiginių. Esame dėkingi tiems darbuotojams, kurie supranta transporto sektoriaus svarbą ir mums gelbsti.

Edmundas Jakilaitis

Ar galėtumėte apibendrinti – apyvartos, užsakymų skaičius auga, ar mažėja? Turbūt čia yra du galai – maisto produktų vartojimas drastiškai auga, bent jau pirkimas. Kita vertus, uždaryta daugybė kitų parduotuvių ir kalba eina ne vien apie prekes, bet ir apie žaliavas ir kt. Kokia situacija bendrai šiomis dienomis?

M. Atroškevičius: Jau praėjusią savaitę padarėme tyrimus. Tikrai yra įmonių, kad jokių didėjimų nejuntama, galbūt viena ar kita išskirtinė įmonė galėtų turėti padidėjusią apyvartą. Bet didesnė dalis fiksuoja apyvartos mažėjimą nuo 30 iki net 90 proc. Tai yra labai rimta problema. Ta problema net ne pati apyvarta, o krizės pasekmės ateityje – atsiskaitymų vėlavimas, neatsiskaitymas su vežėjais, yra įsipareigojimai prieš lizingo, draudimo bendroves, bankus. Tad Lietuvos verslo tikrai laukia didelis iššūkis. Mes turėtume galvoti, kaip su tuo susitvarkyti.