Karantinui pasmerkti prancūzai jau kartoja italų klaidas

„Mes esame kare. Sanitariniame kare. Kariaujame ne prieš armiją, ne prieš kitą šalį, bet priešas yra čia – jis progresuoja, plečiasi. Ir turime būti kaip reta vieningi, supratingi ir disciplinuoti“, – vakar vakare paskelbė Prancūzijos Prezidentas Emanuel’is Macron’as, pranešdamas tautai, kad nuo rytdienos, kovo 17-osios vidurdienio, dėl koronaviruso pandemijos šalis uždaroma, o jos gyventojams griežtai draudžiama išeiti iš namų be ypatingos priežasties ir tik su specialiu leidimu. Nuo šiol jį bus privalu turėti su savimi kas kartą, pasirodant gatvėje net ir kelioms minutėms pavedžioti šunį.

Chaosas Paryžiaus stotyse

Bet prancūzai, ypač paryžiečiai, panašu, arba prastai moka gimtąją kalbą ir turi kongnityvinių problemų suprasti Prezidento žodžius, arba, visai žmogiška, nors ir nepilietiška, – pasidavė panikai ir virusu it vėliava nešini ėmė kartoti italų klaidas. Tie, kurie negalėjo savo automobiliais pabėgti iš Paryžiaus karantinui į kaimus, ypač pietuose, kur dauguma turi arba vasarnamius, arba šeimas, šiandien iki vidurdienio užplūdo didžiąsias meilės miesto stotis – Gare de Lyon ir Gare de Montparnasse, nors traukinių eismas ženkliai sumažintas ir važiuoja vos daugiau nei pusė numatytų traukinių.

Pasak mokslininkų, didžiajai daliai žmonių virusas nesukelia jokių simptomų arba labai nežymius, bet jie gali būti viruso nešiotojai. Todėl šios dienos situacija Paryžiaus stotyse yra itin pavojinga ir ideali terpė koronavirusui plisti.

Lygiai taip pat elgėsi ir italai, paskelbus, kad Milanas uždaromas, siekiant sustabdyti pavojingo ir itin užkrečiamo viruso „Covid 19“ plitimą. Jie masiškai bėgo į šalies pietus, stumdėsi stotyse miniose, šturmu ėmė ir taip sausakimšus traukinius, taip išplatindami koronavirusą visoje šalyje. Todėl sanitarinė situacija tapo sunkiai kontroliuojama ir netrukus virto šalies tragedija – kovo 17 d. ryte 60 mln. gyventojų turinčioje Italijoje buvo 21 157 užsikrėtusiųjų, užfiksuota – 2 158 viruso komplikacijų iššauktos mirtys. Kai tuo tarpu beveik pusantro milijardo žmonių turinti Kinija turėjo tik, jeigu šis žodelis tinka tokiai tragedijai, 80 995 užkrėstųjų ir 3 230 mirčių, ženkliai sumažindama viruso plitimą ir mirtingumą būtent dėl itin griežtos visiško karantino politikos.

Prancūzijoje šiandien – 6 623 užsikrėtusiųjų, 148 mirties atvejų ir 400 sunkių ligonių su komplikacijomis reanimacijoje. Ir virusas nesustabdomai plinta – vos per parą užfiksuota 1 210 nauji atvejai ir 21 mirtis.

Bažnyčios kol kas lieka atviros

Nemažai šalies piliečių piktinasi, kodėl valdžia delsė skelbti griežtą karantiną dar anksčiau, kodėl nebuvo atšauktas sekmadienį vykęs pirmasis savivaldybės rinkimų turas, kurio lankomumas buvo apgailėtinas, nors ir imtasi visų saugumo priemonių rinkimų štabuose. Nes prancūzai – ne kiniečiai, jiems nepakanka dramatiškai skambančios Prezidento kalbos per visus televizijos kanalus, kad jie paklustų ir užsidarytų savanoriškai namuose.

Juk vos dar prieš keletą dienų, nors ir įvedus švelnų karantiną Prancūzijoje, tai yra, uždarius visas kavines, barus, restoranus bei nebūtinas komercijas bei paraginus piliečius savanoriškai izoliuotis, Paryžiaus, Bordo ir kitų didmiesčių gyventojai nelabai noriai ėjo į savivaldybių rinkimus, bet su dideliu entuziazmu išbindzeno į gatves pasidžiaugti pirmąją pavasarine saule ir užplūdo parkus, krantines bei skverų pieveles ir gulinėjo greta vienas kito dalindamiesi šypsenomis ir mirtinas komplikacijas galinčiu sukelti virusu… Tiesa, panašiai šį savaitgalį elgėmės ir Lietuvoje – tiek masinių piknikų ir vaikštinėtojų Lietuvos miškai ir parkeliai vienu metu dar nebuvo patyrę.

Nuo šiol tokios masinės saulės vonios ir bet koks pasirodymas gatvėje be pateisinamos priežasties Prancūzijoje griežtai uždrausta, o patruliavimui ir tvarkai užtikrinti surinkta 100 000 policininkų bei karių. Visi gyventojai privalo griežtai izoliuotis namuose, šiukštu nekišti nosies lauk be gyvybiškai svarbaus reikalo ir specialaus leidimo. Jį galima atsispausdinti iš vyriausybinio puslapio ar turėrti telefone ir privaloma užsipildžius nešiotis tais retais atvejais, kai leidžiama išeiti į gatvę – ypatingai svarbiais darbo reikalais, jei dėl įmonės specifikos neįmanoma dirbti iš namų; jei eini į parduotuvę maisto ar į vaistinę arba pas gydytoją; jei eini prižiūrėti vaikų ar padėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam žmogui, be abejo, laikantis visų privalomų barjerinių gestų prieš virusą. Net ir tuomet, kai eini aplink namus kelias minutes pamankštinti kojų ir pakvėpuoti grynu oru, bet tik vienas, be jokių draugų ar mylimųjų, nebent šunį, katiną ar šinšilą dar gali pasiimti į kompaniją pavedžioti. Jokie draugų, giminių ar kaimynų susibūrimai nėra leistini nei namuose, nei viešumoje.

Bažnyčios kol kas lieka atviros ir turi teisę organizuoti mišias, bet tik ne daugiau nei 20-čiai žmonių. Į maisto parduotuves taip pat vienu metu leidžiama nuo 20 iki 50 žmonių priklausomai nuo patalpos dydžio, žmonės eilėse tiek viduje, tiek lauke privalo stovėti saugiu metro atstumu. Į vaistines žmonės įleidžiami po vieną arba po kelis – tiek, kiek yra vienu metu vieną žmogų galinčių aptarnauti darbuotojų.

Antrasis savivaldybių rinkimų turas naujo griežto karantino sąlygomis be abejo sustabdytas ir atidėtas nenurodant tikslios datos.

Taksi, viešbučiai ir kariuomenė medikų reikmėms

Prezidentas, kalbėdamas išvakarėse apie privalomo karantino sąlygas pabrėžė – tik griežtas sąmoningumas ir disciplina laikantis saviizoliacijos gali padėti sustabdyti koronavirusą bei palengvinti medikų darbą pandemijai įgavus pagreitį ir masiškai padaugėjus žmonių, kuriems prireiks intensyvios pagalbos bei dirbtinių kvėpavimo aparatų.

Manoma, kad pandemija pasieks kritinę ribą balandžio pradžioje ir į ligonines plūstels daugybė sunkių ligonių.

Šiai dienai Prancūzijoje būsimiems ligoniams su gripo komplikacijomis priimti yra paruošta 5000 laisvų lovų ligoninėse ir virš 7000 lovų reanimacijoje. Nors, specialistų teigimu, turint omeny, kad į ligonines bei reanimacijos palatas tuo pat metu pateks ir, pavyzdžiui, širdies smūgio ar avarijų aukos, toks pasiruošimas nėra pakankamas ir lovų vis dėlto trūks.

Prancūzijoje šiuo metu masiškai gaminamos ir bus nemokamai dalinamos apsaugos priemonės – dezinfekciniai skysčiai rankoms bei paviršiams, kaukės. Jos bus griežtai skirtos pirminėms reikmėms – ligoninių personalui ir žmonėms, kurių darbas tiesiogiai susijęs su koronaviruso krizės valdymu ir kontaktavimu su žmonėmis, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių bei vaistinių personalui, policijai, kariams, gaisrininkams.

Vienas didžiausių prabangos prekių koncernų Prancūzijoje LVHM ir jam priklausantys kvepalų gamintojai „Christian Dior“, „Guerlain“ ir „Givenchy“ nori padėti Prancūzijos sveikatos priežiūros įstaigoms gamindami rankų dezinfekantus ir teikdami juos nemokamai.

„Mes esame skolingi mūsų sveikata bei gyvybe besirūpinantiems medikams, taigi turime užtikrinti jiems saugumą vykstant į darbą bei iš jo ir ramybę jų retomis poilsio akimirkomis. Todėl nuo šiol taksi ir viešbučiai bus rekvizuojami medikų reikmėms ir valstybė už tai sumokės. Taip pat medikų vaikams jau įkurtas nemokamas vaikų priežiūros įstaigų tinklas“, – pabrėžė E.Macronas.

Medikams į pagalbą skuba ir Prancūzijos kariuomenė. Elzaso regione bus įsteigta karo ligoninė, o kariuomenė rūpinsis infekuotųjų saugiu gabenimu, kad virusas kuo mažiau plistų.

Prancūzijos Prezidentas įspėjo, Europos Sąjungos susitarimu visų Europos valstybių sienos nuo šiol yra uždarytos mažiausiai mėnesiui, tačiau valstybė pasirūpins savo piliečių, užstrigusių užsienyje pargabenimu. Jis paragino prancūzus, norinčius ir negalinčius grįžti į savo šalį, kreiptis į ambasadas bei konsulatus dėl repatriavimo.

Pagalba žmonėms ir verslui

E.Macron’as taip pat užtikrino, „tėvynė palaikys savo vaikus“ – nė vienas prancūzas ar prancūzė neliks be pajamų dėl pandemijos sukeltos ekonominės krizės ir sustabdyto ekonominio gyvenimo. Tai yra valstybė jiems mokės minimalią algą arba dalinio nedarbingumo pašalpą. Benamiams ir itin socialiai pažeidžiamiems dar iki krizės asmenims, gyvenusiems už skurdo ribos ir pan., be finansinių priemonių bus organizuojamos nemokamos valgyklos ir kitos paslaugos.

Tėvams, kurie, uždarius mokyklas ir darželius, negali dirbti, nes yra priversti globoti vaikus namuose, bus išduodami nedarbingumo lapeliai ir išskirtine tvarka iš karto, o ne sugrįžus į darbą, mokama 80 proc. pajamų, kurias taip pat apsiima kompensuoti Prancūzija. Vyriausybės nariai šiuo metu tariasi kaip realiai įgyvendinti šį projektą skubos tvarka ir netrukus žada informuoti visuomenę.

Prancūzijos Prezidentas pabrėžė, jokia šalies įmonė, koks bebūtų jos dydis, nebus palikta likimo valiai ir jai nebus leista bankrutuoti dėl pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių. Pramonei nuo žlugimo gelbėti valstybės iždas skirs 300 mlrd. eurų, mažosioms įmonėms remti šiuo metu skubiai kuriamas paramos fondas.

Taip pat nuo šiandien įmonėms, kurių veikla dalinai ar visiškai sutrikdyta, visą karantino ir krizės laikotarpį, nesvarbu, kiek jis tęsis, laikinai stabdomi mokesčiai už komunalines paslaugas bei nuomą. Mažosios įmonės taip pat atleistos nuo šių įsipareigojimų, be to, jos neturės nei mokėti, nei ateityje kompensuoti jokių verslo mokesčių valstybei tol, kol tęsis ši sanitarinė krizė ir jos pasekmės.

Ekonomikos ir finansų ministras kitą rytą po Prezidento kalbos užtikrino: valstybė nedelsiant skirs 45 milijardus eurų verslo įmonėms gelbėti papildomai prie šalies vadovo jau pažadėto 300 mlrd. eurų garanto.

Kadangi dėl naujų itin griežtų karantino taisyklių dar daugiau įmonių priverstos stabdyti veiklą, valstybė šimtu procentu perima iš verslininkų naštą ir vyriausybės lėšomis kompensuos darbo užmokestį, kurį normaliomis ne pandemijos sąlygomis darbdavys privalo mokėti darbuotojams už priverstines prastovas ar dalinį nedarbą, į kurį šiuo metu išleisti šimtai tūkstančių prancūzų. Taip pat įmonėms griežtai draudžiama šiuo metu atleisti darbuotojus.

Paragino prancūzus skaityti ir šviestis

Iš TV ekranų kreipdamasis į pasaulinės gripo pandemijos akivaizdoje sunerimusius šalies piliečius, Prancūzijos Prezidentas E.Macron’as pabrėžė norintis užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms ir netikriems gandams, todėl stabdantis ir visas vyriausybės reformas, dėl kurių buvo tiek kritikuojamas. Taip pat ir žymiąją pensijų reformą, iššaukusią šalyje masinių protestų ir „geltonųjų liemenių“ sukeltą chaosą, kuris jau iki koronaviruso krizės smarkiai susilpnino Prancūzijos ekonomiką ir ilgą laiką buvo paralyžiavęs prancūzų gyvenimą bei judėjimo laisvę.

E.Macron’as ragino tautiečius nepasiduoti panikai, neklausyti netikrų ekspertų, rasti savyje jėgų ištverti šį sunkų išbandymą, ypač turint omeny tai, kad niekas negali prognozuoti, kiek jis truks. Bet, Prezidento teigimu, visi šalį ir jos piliečius ištikę sunkumai bei apribojimai laikini, o Prancūzija ir jos žmonės iš šios krizės išeis morališkai stipresni, išmokę daug pamokų. „Būkite tikri, kai visi sunkumai bus įveikti ir išauš nauja diena, nebebus grįžimo į vakar dieną – viskas pasikeis, mes būsime išmokę daug svarbių dalykų, pasimokę iš klaidų, kurių nereikia kartoti“.

Prezidentas negailėjo kritikos tiems, kurie savo bravūra ir karantino nesilaikymu stumia į pavojų kitus žmones. Ir pabrėžė,sąmoningumas, disciplina bei solidarumas izoliuojantis yra kiekvieno prancūzo patrioto pareiga šiandien.

E.Macron’as sakė suprantantis, koks sunkus išbandymas šeimoms, draugams bei artimiesiems atsisakyti fizinio bendravimo, bet ši priemonė – laikina ir dabar gyvybiškai būtina, jei norime sustabdyti viruso plitimą ir išgelbėti daugelio žmonių gyvybes. „Skambinkite vieni kitiems, keiskitės naujienomis, linksminkite vienas kitą, rašykite artimiesiems ir draugams, organizuokite veiklas per atstumą su kaimynais, laikydamiesi saugumo priemonių padėkite šalia esantiems ir patekusiems į sunkesnę padėti žmonėms“, – užtikrintai, bet šiltai ir emocingai kalbėjo tautai Prezidentas.

„Galų gale, prasmingai išnaudokite šį sunkų laiką – likę savo butuose ir namuose, rūpinkitės kartu izoliuotais artimaisiais, bendraukite, skaitykite, atraskite iš naujo paprasto gyvenimo prasmę. Šiame etape itin svarbu skirti dėmesį kultūrai, edukacijai, pamatinėms vertybėms, iš tiesų prasmingiems užsiėmimams“, – pažėrė patarimų namuose įkalintiems prancūzams intelektualu, meile poezijai bei filosofijai, taip pat muzikai garsėjantis Prancūzijos Prezidentas.

Beje, E.Macronas pats puikiai groja pianinu ir yra laimėjęs III prizą Amieno konservatorijoje, taip pat yra parašęs tris romanus, bet niekada jų neišleidęs. Dirbdamas finansų srityje E.Macronas dėl savo jauno amžiaus, profesionalumo ir melomano reputacijos buvo pravardžiuojamas finansų Mozartu. Prancūzijos Prezidento muzikinis skonis itin klasikinis – jis mėgsta Bachą, Šumaną, Listą, Bethoveną, operą, ypač Rosinį, o iš moderniųjų atlikėjų – Johny Halliday ir „Christine and the queens“.

Baigdamas istorinį kreipimąsi į prancūzus, E. Macronas teigė žinąs, jog gali pasitikėti savo tauta, jos pilietiškumu, atsakingumu ir solidarumu. Atrodo, kad pandemijos ir ekonominio kracho akivaizdoje šie trys žodžiai pakeis prancūzų lozungą Liberté, égalité, fratenité – laisvė, lygybė, brolybė. Kuriuo, teisybę pasakius, jie įaudrinti „geltonųjų liemenių“, socialinės neteisybės, įtampos ir kapitalistinio gyvenimo būdo sukeltų problemų bei ekonominių sunkumų, jau buvo pradėję abejoti, Tiesa, tuomet už vartų nestovėjo priešas -„Covid – 19“.

Beje, ši pandemija bei izoliacija ir taip pakankamai intelektualią prancūzų tautą, atrodo, iš tiesų grąžins prie klasikinių vertybių ir prie klasikinių knygų. Ar žinote, kad koronavirusui siautėjant visi kaip pašėlę ėmė vėl ir vėl skaityti Albero Camus knygą „Maras“.