„Statybų sektorius veikia kaip suspausta spyruoklė. Manome, kad visos problemos į paviršių išeis ir aktualija taps po kokio mėnesio“, – laidoje „Delfi 11“ komentavo D. Gedvilas, akcentavęs, kad tokį scenarijų galima numatyti, mat įprastai statybų sektorius atlygį už nuveiktus darbus gauna mėnesio pabaigoje, ir patikinęs, kad kol kas darbuotojų atleisti dar nereikia.
Jeigu atlygis už paslaugas sektoriaus nepasiektų, tuomet, anot pašnekovo, tą pajustų visa grandinė: tiekėjai, subrangovai, darbuotojai, mokesčių inspekcija, socialinio draudimo fondas ir kiti.
D. Gedvilas neslėpė, kad jau šiandien įmonės sulaukia pasiteisinimų dėl „Force Majeure“ ir pasakymų, kad reikia palaukti, kol baigsis karantinas – tuomet bus atsiskaityta už paslaugas. Anot asociacijos prezidento, valstybė turėtų būti pasimokiusi iš 2008-2009 m. recesijos, todėl jau šiandien turėtų priimti nemažą pluoštą sektoriui padėti galinčių sprendimų.
Kokių sprendimų reikia
Anot pašnekovo, pirmiausia turėtų būti aiškiai pasakyta, kad valstybė išgyvena krizinį laikotarpį. Tokia nuostata leistų lanksčiau priimti daugelį sprendimų. Tuomet reikėtų detaliai išaiškinti, ką reiškia „Force Majeure“ ir ar galima šia nuostata vadovautis, kai įvestas karantinas.
„Galiausiai matome ir tai, kad kai kuriems Darbo kodekso straipsniams turėtų būti įvestas moratoriumas bent šešiems mėnesiams. Mes suprantame, kad darbuotojas yra vienas svarbiausių komponentų versle, tačiau turime žiūrėti į visumą ir susitelkti, kad būtų išsaugoti verslai“, – akcentavo D. Gendvilas.
Darbo kodekse numatytų prievolių atidėjimas, anot jo, gerokai palengvintų verslo dalią. D. Gedvilo nuomone, verslui reikia pagalbos, susijusios su darbo santykiais.
„Pavyzdžiui, įmonės darbuotojai grįžo iš užsienio ir ką daryti? Jeigu yra didelis būrys darbuotojų, reikia forminti arba prastovą, arba juos atleisti. Jeigu atleisti, tuomet reikia didelio resurso ir be pagalbos įmonė išsiversti negali“, – sakė pašnekovas.
Pavyzdžiui, Lietuvos statybininkų asocaicija siūlo suteikti įmonėms mokestines paskolas ir paskolas darbo užmokesčiui prastovų metu, iš Sodros lėšų apmokėti darbuotojams nedarbo išmokas už visą nedarbingumo laikotarpį bei suteikti paramą įmonėms, kurių darbuotojai buvo komandiruoti į užsienį ir dėl karantino negali parvykti.
„Vyriausybę raginame padėti įmonėms, siekiant subalansuoti pinigų srautus. Tai reiškia, kad turime netaikyti apribojimų bei lėšų nurašymo ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų bankuose, jeigu įmonės nesumoka mokesčių dėl objektyvių aplinkybių. Būtina atleisti įmones nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių už einamuosius metus, pakeisti pelno mokesčio tvarką taip, kad mokestis galėtų būti mokamas pasibaigus mokestiniams metams“, – siūlo D. Gedvilas.
Moratoriumą jis siūlo taikyti ir Darbo kodekso straipsniui, kuris numato, prieš kiek laiko darbuotojas turi būti perspėtas apie atleidimą iš darbo. Pasak jo, dabartinis laikotarpis yra per ilgas, užtektų 15 dienų.
„Aš suprantu, kad mano siūlymai yra nepopuliarūs, bet šiandien nepasakyti tiesos būtų irgi neadekvatu. Turime leisti įmonėms susitvarkyti su išlaidomis, kitaip ji pradėtų skęsti“, – pabrėžė žinovas.
Tiekimas jau stringa
D. Gendvilas pastebėjo ir tai, kad niuansų yra su viešųjų pirkimų sutartimis, kuriose numatytos sankcijos rangovui, jeigu šis laiku neatlieka darbų.
Pašnekovo nuomone, šiuo laikotarpiu laiku atlikti darbus sudėtinga, mat tikėtina, jog strigs medžiagų tiekimas.
„Kaip elgtis tuo atveju, jei medžiagų negauname laiku? Jau yra indikacijų, kad iš Italijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos medžiagos neatkeliauja tada, kada sutarta, statybininkai negali atlikti visko laiku ir baiminasi dėl sankcijų“, – pasakojo D. Gedvilas.
Jis ragino susiimti ir valstybinį sektorių, kadangi apmokėjimai, atkeliaujantys iš įvairių valstybinių agentūrų, taip pat smarkiai vėluoja ir stringa. Žinovo nuomone, dabar ypač svarbu, kad viskas būtų atliekama kuo greičiau, mat vilkinimas neigiamai veikia visą sektorių.
