Šiandien Lietuvos bankas perspėjo, kad šalies ekonomika šiemet smuks daugiau kaip vienu procentu.
Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Dar 2,5 mrld. eurų sudarys Lietuvos banko priemonės.
Kenčia ne tik turizmas
Anot I.Ruginienės, ypač kenčia turizmo sektorius, tačiau jis nėra toks vienintelis.
„Galiu patvirtinti, kad ne tik turizmas, bet ir daugelis kitų sektorių šiandien išgyvena sunkų laikotarpį. Reikia taip pat pasakyti, kad matome daug piktybiškų atvejų, kai darbdaviai, absoliučiai neturėdami jokių prielaidų, atleidžia žmones arba verčia juos imti neapmokomas atostogas“, – tikino pašnekovė.
Paklausus, ar daug yra tokių atvejų, kai darbuotojai yra atleidžiami, ji tikino, kad išties labai daug. Taip pat I.Ruginienė pabrėžė, kad dažnai atleidžiami jauni žmonės, kurie tik pradėjo dirbti arba dirba išbandomąjį laikotarpį.
„Per paskutines dvi paras dabar jau trys darbuotojai sėdi socialiniuose tinkluose, atsakinėjama į visus paklausimus. Plūsta žmonių laiškai, žmonės klausia, ką jiems daryti, kai juos atleidžia.
Ypač jautriai reaguoja tie žmonės, kurie šiandien yra išbandomajame laikotarpyje. Darbdaviai juos tiesiog atleidžia ir nieko nepaaiškina.
Taip pat paklausimai plūsta dėl nemokamų atostogų, kai darbuotojas pastatomas prieš faktą – atleidimas arba neapmokamos atostogos.
Žinoma, išgirdęs tokį klausimą, darbuotojas rinksis nemokamas atostogas. Taip pat turėjome tokių atvejų, kai darbuotojai yra verčiami meluoti gydytojams ir taip imti nedarbingumo lapelius“, – tikino I.Ruginienė.
Skundai plūsta ir iš didžiųjų įmonių
Tiesa, pašnekovės teigimu, nemažai skundų plūstelėjo ir iš didžiųjų įmonių.
„Yra skundų iš įvairių sričių. Šiandien nemažai plūstelėjo paklausimų iš didžiųjų įmonių, kurios finansiškai stovi pakankamai stabiliai. Tai labai labai keista, ir naudodamasi proga noriu pasakyti darbuotojams, kad jokiu būdu savo noru nepasirašytumėte absoliučiai jokių prašymų. Reikia žinoti, kad pasirašydami bet kokį prašymą savo noru (dėl išėjimo iš darbo ar nemokamų atostogų) prisiimate visą atsakomybę, kas yra socialiai neteisinga. Nes šiandien atsakomybę turi dalytis visi: darbdaviai, valstybė, darbuotojas“, – pabrėžė ji.
Anot jos, labiausiai kenčia paslaugų sektorius.
„Šiandien karantinas skaudžiausiai palietė paslaugų sektorių: pradedant nuo restoranų, viešbučių ir grožio paslaugų, taip pat medicininės paslaugos, kurios nėra būtiniausios. Šis sektorius kenčia turbūt labiausiai, bet tikimės, kad visi tie uždarymai yra tik laikinos priemonės“, – tikino ji.
„Mes jau praėjusią savaitę raginome Vyriausybę prisijungti ir mesti visus įmanomus resursus padėti verslui išlaikyti darbo vietas, taip pat darbuotojams nelikti be pajamų. Atrodo, kad pirmas žingsnis yra padarytas, tačiau svarbiausias bus antras žingsnis – įgyvendinimas. Kokie bus įgyvendinimo mechanizmas, dar mums tikrai nėra aišku. Deja, dažnai yra taip, kad Vyriausybė mato reikalą tartis tik su verslo atstovais“, – kalbėjo pašnekovė.
„Kol kas mums trūksta komunikacijos iš Vyriausybės“, – pridūrė ji.
Yra baimių dėl mažesnio užmokesčio
I.Ruginienė pabrėžė, kad labai svarbu, jog visi prisiimtų atsakomybę lygiomis dalimis.
„Turime būti optimistais ir tikėtis geriausio. Bet jeigu kalbame apie ekonominę krizę, ji bus tiek gili, kiek mes turėsime atsakomybės jausmą“, – sakė ji.
Paklausus, ar gali taip būti, kad ateityje daugeliui darbuotojų tiesiog mažės užmokestis, pašnekovė sakė, kad nerimo yra.
„Yra tokių baimių, tačiau reikia suprasti paprastus ekonomikos mechanizmus. Reikia suprasti, kaip mūsų ekonomika sukasi kaip ratas. Jeigu tie patys verslininkai dabar tikisi, kad atimdami dalį pajamų iš darbuotojų jie išloš, tai jie labai klysta, nes ilgalaikėje perspektyvoje darbuotojai, netekę pajamų, jie tiesiog tų pajamų neišleis pirkti prekėms, o tie pinigai, iš kurių nebus nupirktos prekės, jie negrįš atgal verslininkams į kišenes. Taip yra sutrikdomas ekonomikos ratas. Tikrai kviečiu visus pagalvoti į ateitį“, – ragina ji.
„Šiandien ypač svarbu padaryti viską, kad darbuotojai turėtų pajamų“, – pridūrė I.Ruginienė.
Primename, kad Seimas antradienį apsvarstė ir priėmė finansų ministro Viliaus Šapokos pateiktus įstatymų projektus, kuriais siekiama sumažinti koronaviruso (COVID-19) įtaką ekonomikai. Skaičiuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos gali kristi 20 proc., o dėl to 2020 metų biudžetuose gali atsirasti 4,2 mlrd. eurų skirtumas.
