VŽ taip pat rašo, kad jiems situaciją komentuodami „Senukų“ vadovai nurodė su kiekvienu tiekėju sprendžiantys situaciją individualiai.
VŽ taip pat prideda, kad sprendimas grindžiamas Nenugalima jėga (force majeure).
Tiekėjus pasiekusiu laišku socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino „Layher Baltic“ direktorius Viktor Voroncov. Jis „Delfi“ teigė, kad tokio laiško sulaukė ne jų įmonė, bet kita užsienio bendrovė.
„Viską galiu suprasti, bet tik ne tokią komunikaciją. Nerašyk laiškų, skambink kiekvienam, sudaryk grafiką, mokėk po truputi, bet mokėk. Tu stiprus, tau bankai duoda kreditus, reikalauk iš valstybės kažko, bet mokėk žmonėms, kurie priklauso nuo tavęs“, – socialiniame tinkle rašo jis.
Pasidalintame dokumente „Senukai“ tiekėjams rašo, kad dėl priimto karantino nurodymo yra priversti uždaryti savo parduotuves iki kovo 30 dienos, o gal ir ilgesniam terminui.
Laiške nurodoma, kad „Senukai“ pasinaudoja force majeure galimybe: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui“.
„Apgailestaudami informuojame, jog stabdome Jums mokėjimus už prekes. Taip pat stabdome prekių užsakymų vykdymą iki atskiro pranešimo“, – rašoma „Senukų“ laiške tiekėjams.
„Kesko Senukai“: ieškome sprendimų
„Delfi“ gavo ir „Kesko Senukai“ atstovės Elonos Uckutės komentarą.
„Šiandieninėje esktremalioje situacijoje jaučiame didžiulę atsakomybę tiek už 4 tūkst. mūsų darbuotojų ir jų šeimų narius, tiek ir už visus partnerius. Todėl privalome laiku priimti sprendimus ir juos skaidriai bei atvirai komunikuoti.
Ieškome sprendimų, kurie užtikrintų visos verslo grandinės – nuo tiekėjo iki prekybininko – tvarumą. Su kiekvienu tiekėju jau dabar bendraujame tiesiogiai ir kartu sprendžiame visiems mums iškilusius iššūkius.
Šiuo metu visus pardavimus esame nukreipę į elektroninės prekybos kanalą Senukai.lt, pasiūlydami žmonėms nemokamo pristatymo galimybę, ir į didmeninę prekybą. Tikimės, kad tai stabilizuos situaciją“, – sakė ji.
Kuodis pateikė siūlymą politikams
Savo pastebėjimais socialiniame tinkle pasidalino ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis pateikė pasiūlymą, ko reikėtų imtis kuo skubiau politikams, kad tokių situacijų būtų išvengta.
„Pirmam paveiksle yra pavyzdys skolos pandemijos, kuri prasideda Lietuvoje - kai po lėktuvų pirkimų nebėra pinigų (ir dažniausiai noro (ne tik galėjimo), nes visi ima taupyti likvidžias lėšas, dėl viso pikto, apmokėti skolas. Tas užkratas keliaus toliau per mūsų ekonomiką. Ir bus daug bankrotų, kurių galima išvengti žemiau pateikiamu koordinuotu atsaku.
Pakartoju potencialų priešnuodį šiam procesui, kurį siūliau (per a.a. B. Lubį) 2009 m. verslo bendruomenei, Vyriausybei. Tai skolų užskaitos algoritmas: (6 paveiksluose). Jis padeda redukuoti skolų kaskadas iki minimalaus, suvaldomo lygio. Grynosios kiekvieno dalyvio pretenzijos lieka tos pačios, nes tai ne skolų nurašymo algoritmas.
Kompiuterinis modelis ieško skolų grandinių (parduotuvė skolinga tiekėjui, tada ši skolinga darbuotojui algą, (o valstybei mokesčius), tada darbuotojas skolingas bankui, tada bankas neduoda kredito apyvartiniam kapitalui tiekėjui, valstybė neapmoka tiekėjams (vėliau mažins algas ir t.t.) ir jas „suprastina“. Nieko labai sudėtingo, bet joks žmogus tokio uždavinio neišspręs“, – rašo ekonomistas.
