Skaičiuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos gali kristi 20 proc., o dėl to 2020 metų biudžetuose gali atsirasti 4,2 mlrd. eurų skirtumas.
Norint padidinti skolinimosi limitą, reikia Seimo pritarimo. Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad jį gauti tikimasi antradienį.
„Imsimės komplekso priemonių. Tikrai ne vienintelė alternatyva eiti į užsienio rinkas ir leisti obligacijas.
Išnaudosime galimybę tiesiogiai sudaryti sandorius. Naudosime visas galimybes. Tam tik reikia Seimo sprendimo. Tas sprendimas numatytas rytoj“, – pirmadienį po posėdžio sakė jis.
Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad finansų rinkos pastaruoju metu buvo neramios.
„Pasiskolinti prieš savaitę buvo paprasčiau nei dabar. Tačiau Lietuvos kredito reitingas yra geras, stabilus. Neseniai jis buvo pagerintas. Galimybės yra“, – sakė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis pastebėjo, kad galimybės skolintis atlaisvinamos ir savivaldybėms.
„Būtų galima vietos savivaldoje, regionuose taip pat naudoti verslą ir ekonomiką skatinančias priemones“, – sakė jis.
5 mlrd. eurų
Kaip nurodoma ekonominių ir finansinių priemonių plane, Vyriausybei ketinama suteikti galimybę skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomi keturi tikslai:
„1) pasirengti COVID-19 keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai mažinimui;
2) padidinti garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą nuo 267,8 mln. eurų iki 768 mln. eurų. Tokiu būdu garantijų institucijoms bus sudaryta galimybė labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo;
3) nustatyti naują valstybės garantijų limitą dėl paskolų, naudojamų ekstremalių situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 mln. eurų. Atitinkamu tikslu papildomos Valstybės skolos įstatymo nuostatos.
4) padidinti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų. Tokiu būdu, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, Vyriausybei bus suteikta teisė pasiskolinti didesnes sumas, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą“.
Paaiškinama, kad garantijų limitų ir Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito padidinimą sąlygoja COVID-19 keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai. Todėl buvo atliktas valstybės biudžeto pajamų surinkimo modeliavimas remiantis 2008–2009 metų krizės laikotarpio duomenimis: pajamų, valdžios sektoriaus balanso, BVP dinamika.
„Valdžios sektoriaus pajamų kritimo vertinimo principas – 2019 metų faktinės (socialinio draudimo fondų paskutiniai žinomi numatomo pajamų vykdymo duomenys) pajamos mažinamos 20 proc. (pajamų sumažėjimas 2009 metais lyginant su 2008 metais).
Sumažintos pajamos atitinkamai lyginamos su tomis pajamomis, kurios planuotos 2020 metų biudžetuose. Šių sumų skirtumas 4,2 mlrd. eurų laikomas kaip galimas skolintų lėšų poreikis dėl modeliuojamo galimo pajamų, surenkamų į valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, sumažėjimo. Vertinant pajamų sumažėjimą, laikoma, kad valdžios sektoriaus išlaidų lygis yra toks, koks patvirtintas 2020 metų biudžetais ir laikant, kad Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma nesikeičia.
2009 metais dėl ekonomikos smukimo ir dėl to negautų pajamų į biudžetus, susidarė 9,1 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, kurį reikėjo finansuoti skolintomis lėšomis. 2010, 2011 metais susidarė atitinkamai, 6,9 proc. BVP ir 8,9 proc. BVP deficitas. 2009 metais skolinimasis buvo vykdomas kartu su valdžios sektoriaus išlaidų konsolidacija.
Tai reiškia, kad 2009 metais nebuvo vykdoma anticiklinė ekspansinė fiskalinė politika, kad būtų skatinama ekonomika. Ekonomikai išgyvenant sunkų laiką, svarbu palaikyti ar net didinti išlaidų lygį, siekiant anticikliškumo – darbo vietų išlaikymo, investicijų palaikymo ir tuo pačiu – siekti ekonomikos potencialo kritimo stabdymo. Tai reiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis ir esant didelei rizikai dėl ekonomikos smukimo, svarbu siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2020 metams planuotą išlaidų lygį ir, rizikoms pasitvirtinus, jį didinti“, – rašoma dokumente.
Kaip žinia, Lietuvoje nuo pirmadienio įvestas karantinas. Iki kovo 31 dienos į šalį draudžiama atvykti daugeliui užsieniečių, uždaryta dauguma parduotuvių, kavinių. Tačiau šie draudimai nesustabdo prekių judėjimo.
Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje nustatyta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
