„Tikrai nėra garantijos, kad Lietuvos ekonomika nesmuks, manau, kad ji smuks, bent pirmą pusmetį, tačiau yra būtina sušvelninti poveikį, nes ekonomika yra kaip važiuojantis dviratis. Jis kurį laiką gali važiuoti iš inercijos, neminant jo, tačiau, jei tas laikas pailgėja, tas dviratis gali nukristi, nebeišlaiko balanso. Tą dviratį pakelti yra brangiau, nei šiek tiek stumtelti, kad jis išsilaikytų nenukritęs“, – LRT televizijai sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, Vyriausybė savo planu iš dalies užtikrins gyventojų negautas pajamas tuose sektoriuose, kurie priversti užsidaryti dėl karantino.
„Kitas svarbus dalykas – užtikrinti įmonių likvidumą, nes, jei jos pradės kristi, prasidės atleidimai darbuotojų, ir ta našta niekur nedings, ji bus pernešta visiems mokesčių mokėtojams“, – teigė ekonomistas.
Ž. Maurico manymu, ES paramos panaudojimo efektyvumas šioje situacijoje bus nedidelis. Vis dėlto ekonomistas Vyriausybės komunikacijoje pasigedo „raminančių žodžių“.
„Tas pasakymas, kad būtų galima pasiskolinti iki 5 mlrd. eurų ir tuos pinigus naudoti ekonomikos skatinimui, turėtų būti raminantis, tik gal pritrūko raminančių žodžių. Didžiausią žalą padaro panika žmonėse.
Dabar svarbu pasakyti, kad pensijos nebus mažinamos, socialinės išmokos nebus mažinamos, visi įsipareigojimai nebus mažinami“, – LRT sakė ekonomistas.
Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.
Vyriausybė pagal planą iki trijų mėnesių mokėtų savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 250 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.
Pagal planą, valstybės lėšomis iki trijų mėnesių turi būti prisidedama prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga.
Efektyviai sveikatos priežiūros ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai būtų skirta 500 mln. eurų.
Vyriausybei taip pat suteikiama teisė skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
