„Daug kas, matyt, neapsiruošė tam. (...) Matome – maisto pristatymo įmonės neturi pakankamų pajėgumų, ir užsisakyti maistą į namus iš prekybos centrų nėra taip lengva, užpildytas jų pristatymo kalendorius pilnai yra. (...) Apskritai po šio periodo – karantino – kad ir kada jis baigtųsi, pasikeis ekonominiai santykiai tiek šalies viduje, tiek pasaulyje apskritai.
Daug ką turės pergalvoti – ir Vyriausybės, ir įmonės. Įmonės turės pergalvoti, kaip atrodo jų tiekimo grandinės – ar nėra perteklinės priklausomybės nuo kokios valstybės, kur tiekiami komponentai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, dalis įmonių ryžtasi atleisti darbuotojus dėl kylančios panikos. Visgi, kaip sakė jis, šiuo atveju svarbu Vyriausybės priimami sprendimai.
„Manau, kad kol kas tai gali būti perteklinė reakcija (darbuotojų atleidinėjimas – ELTA), bet akivaizdu, jei tai yra įmonė, labai priklausoma nuo kiekvieno mėnesio einamųjų pinigų srautų ir jeigu mato, kad iki mėnesio galo maitinimo įstaiga ar viešbutis negaus visiškai jokių pajamų, tai panika turbūt ir atsiranda. Bet čia labai svarbu tai, ką šiandien nuspręs Vyriausybė, kokių priemonių pasiūlys“, – sakė jis.
Anot N. Mačiulio, valstybė, esant tokioms ekstremalioms aplinkybėms, turėtų mokėti atlyginimą darbuotojui, net jei jis nereikalingas įmonei artimiausiu metu.
„Tikrai yra gerų patirčių kitose pasaulio, ypač ES valstybėse, kaip galima užkirsti kelią darbuotojų atleidimui, jei staiga to darbuotojo savaitei, mėnesiui ar keliems mėnesiams nereikia, bet akivaizdu, kad reikės ateityje. Karantinas nesitęs amžinai – grįš restoranai, viešbučiai prie įprastos veiklos ir turbūt nė viena įmonė nenorės ieškoti pusės ar visų darbuotojų.
Tai čia labai svarbi valstybės funkcija, vaidmuo – mokėti tą atlyginimą darbuotojui tuo metu, kol jis nereikalingas įmonei, jei tai vyksta dėl tokių ekstremalių aplinkybių“, – laidoje teigė ekonomistas.
Jo teigimu, dalis įmonių taip pat turi galimybę pratestuoti darbą nuotoliniu būdu.
„Čia gali paaiškėti, kad produktyvumas visai nenukrinta, jei darbuotojas dalį mėnesio, dalį savaitės dirba iš nmų – gali susikaupti, nesiblaškyti. Manau, kad pasekmių bus įvairių. Ne tik tas trumpalaikis ekonominis šokas“, – tikino jis.
