Tuomet, kai keliautojai išskrido, situacija dėl koronaviruso buvo kardinaliai kitokia – Europoje dar nebuvo registruotas nė vienas ligos atvejis.
„Tik Singapūre jau buvo kažkokios užuomazgos, ten turėjome persėdimą. Atšaukti kelionės nebuvo jokių minčių, nes realiai keliavome po saugiausias šiuo klausimu valstybes. Samoa, Fidžyje bei Vanuatu iki šiol nėra užfiksuota nei vieno viruso atvejo“, – „Delfi“ pasakojo M. Bertulis.
Jis neslepia, kad nepaisant visų nenumatytų aplinkybių, tai buvo įspūdingiausia ir ilgiausia jo gyvenimo kelionė: 38 dienos, 18 skrydžių,
4 valstybės (Australija, Samoa, Fidžis, Vanuatu).
„O dabar laikas sudėtingai ir ilgai kelionei namo (Vanuatu-Sidnėjus-Singapūras-Atėnai-Berlynas-Vilnius-Kaunas) bei dviejų savaičių karantinui. Valstybės užsidarinėja sienas ne dienomis, o valandomis. Bandysime kažkokiu būdu prasmukti pro rakto skylutę“, – prieš pat kelionę namo Feisbuke parašė M. Bertulis.
Grįžinėjant namo padėtis daugelyje pasaulio šalių jau buvo kardinaliai pasikeitusi. Tad M. Bertulis nusprendė papasakoti apie skrydžius bei palyginti apsaugą ir patikras skirtinguose aplankytuose oro uostose. Jo teigimu, nors Vilniaus oro uostas ir šalies valdžia pastaruoju metu sulaukia kritikos dėl nepakankamo pasiruošimo užkertant viruso plitimą, vis tik jis gali juos tik pagirti.
Perskridom pusę pasaulio ir galiu pasakyti, kad Lietuva yra turbūt geriausiai pasirengusi šiam virusui. Absoliutus profesionalumas.
Pirmas skrydis. Vanuatu-Sidney. Vanuatu šiaip nelabai saugojasi nuo šio viruso. Negirdėjau apie įvestus kažkokius ribojimus, o atskridus į jį irgi nematėme jokios apsaugos. Aišku, čia dar nėra užfiksuota nei vieno atvejo, tačiau jeigu virusas čia visgi įžengs, pasekmės gali būti liūdnos.
Antras skrydis. Sidney-Singapore. Skrendant į Australiją nereikėjo užpildyti nei jokių kortelių, nei matėme kažkokią patikrą. Nors šalyje užfiksuota jau apie 300 koronaviruso atvejų.
Trečias skrydis. Singapore-Athens. Išlipę iš lėktuvo einame ieškoti kito savo skrydžio vartų, kai staiga viena moteriškė be itin didelės apsaugos paprašo manęs nusiimti kepurę bei kapišoną. Pasirodo, už poros metrų stovi termovizorius, matuojantis visų temperatūrą. Vieną žmogų, kuriam rodė kiek didesnę nei įprastą temperatūrą, pasikvietė į šoną ir darkart pamatavo atskirai. Švarus. Paleidome. Taip pat dar prieš užsiregistruojant skrydžiui turėjome pasirašyti dokumentą, kuriame patvirtinome, jog pastaruoju metu nebuvome Kinijoje, Irane bei Italijoje.
Už melavimą greičiausiai grėstų teisinė atsakomybė.
Nusileidus Atėnuose – jokios patikros ir ganėtinai mažai žmonių su veido kaukėmis. Sandra sakė mačiusi vieną termovizorių, aš jo nemačiau. Daugiau jokios apsaugos, popierių ar patikrinimo nebuvo.
Ketvirtas skrydis. Athens-Berlin. Šitas buvo mano nelaukiamiausias, nes žinojau, kad Vokietija yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal užsikrėtusius SARS-CoV-2 virusu (beveik 6000 infekuotų). Absoliučiai jokios patikros, nieko. Net neatrodo, jog čia būtų kažkokia panika.
Penktas skrydis. Berlin-Vilnius. Prieš porą valandų Wizzair paskelbė, jog atšaukia skrydžius į Lietuvą. Išsigandau, jog sklandi mūsų kelionė namo čia gali ir pasibaigti, laimei Ryanair nepasekė vengrų pavyzdžiu.
Atskridus į Vilnių, skirtingai nei šiandien dievagojosi kažkokia influencerė, lėktuve mūsų niekas nelaikė. Visus keleivius pasitiko nuo kojų iki galvos baltais apsauginiais rūbais apsirengę žmones. Turbūt kariškiai.
Tuomet laukė trys prevencijos prieš koronavirusą etapai:
1) Vienas iš kariškių matavo visų temperatūrą (užtrukdavo po kelias sekundes žmogui).
2) Tuomet buvome paprašyti užpildyti lapą (keista, nes anksčiau skelbė, jog duos tai padaryti lėktuve, taupant žmonių laiką) bei nurodyti savo kontaktus, skrydžio numerį, sėdėjimo vietą, lankytas šalis bei dar kažką. Ant stalo visiems buvo padėta daugybė rašiklių, tai net jų nereikėjo laukti ilgai ar ieškotis savo.
3) Kai užpildai lapą, esi paleidžiamas keliauti toliau prie kito staliuko. Čia atsisėdi ir esi apklausiamas apie lankytas šalis. Prieš nosį padėtas lapas su sąrašu rizikingų valstybių. Kadangi mes parskridome iš Berlyno, automatiskai patenkame į sąrašą žmonių, kuriems būtinas 14 dienų karantinas. Apie tai mes būname supažindami atskirai, gauname pasirašyti dokumentą, kuriame raštu patvirtiname, jog nekelsime kojos iš namų.
Apačioje parašyta apie laukiančią atsakomybę už karantino nesilaikymą. Maloni moteris dar mūsų pasiteirauja, ar turime vietą karantinui ir t.t. Galiausiai į rankas gauname lapą su visa informacija apie COVID-19.
Wow. Bravo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus oro uostas. Tai yra aukščiausias lygis!
Kad ir kiekvienas visi čia kritikuojate Verygą bei kitus, stovinčius pirmuose kovos su šiuo virusu frontuose, bet žinokite, jog Lietuva šiuo klausimu atrodo žymiai geriau už kitas pasaulio valstybes.
Kelios kelionės akimirkos - nuotraukų albume:
