„Aš manau, kad kaip ir visa visuomenė, tikime, jog tos priemonės, kurių dabar yra imtasi, labai reikalingos. Be jokios abejonės, nuotaikos dvilypės.Viena vertus, reikia elgtis atitinkamai ir atsakingai, kita vertus, matome ir pasekmes, kuo visa tai gali virsti verslui. Atskiri sektoriai jau šiandien pasekmes labai stipriai jaučia“, – sako R. Dargis.
Kuriems sektoriams pakenks labiausiai?
Laidos pašnekovas įvardijo kelis sektorius, kurie, anot jo, kenčia labiausiai. O nuostoliai gali būti įvertinti šimtais milijardų. Maža to, kai kurios kompanijos tiesiog gali išnykti iš žemėlapio.
„Viešbučiai, restoranai, turizmas, aviakompanijos – šiuos sektorius koronavirusas paveikia ir paveiks labiausiai. Prieš mėnesį dar buvo kalbama, kad avialinijos patyrė apie 29 milijardų nuostolį, o šiandien jau skaičiuojama šimtais milijardų. Kai kurios avialinijų kompanijos tikrai labai sunkiai išgyvena. Yra jaučiama įtampa, didžiuliai dalykai, kurie gali pakeisti ateitį, kai kurios kompanijos turbūt išnyks iš žemėlapio“, – sako jis.
Recesijos nesitikima
Paklausus, ar ateityje dėl koronaviruso gresia recesija, R. Dargis tikino, kad taip nemano.
„Aš neprognozuočiau, nes nemanau, kad ilgai tęsis dabartinė būsena. Koronavirusas pasieks piką per vieną ar kelias savaites, o tada ir pamatysime, kuo visa tai gresia. Įsivaizduoju, kad paskui bus nuslūgimas. Manau, ilgalaikio poveikio nebus, tačiau trumpalaikis – taip, bus. Labai svarbu, kad valdžia ir valstybė suprastų, kaip svarbu padėti visuomenei gyventi. Aš labai atidžiai stebiu Italiją, kaip ši šalis ruošiasi padėti žmonėms. Pavyzdžiui, kalbama, kad gali būti atidėti mokėjimai bankams už paskolas dėl kreditų. Labai svarbu, kad Vyriausybės sprendimai būtų greiti ir tinkami paveiktoms zonoms“, – tikino pašnekovas.
„Pasaulyje recesijos nesitikima, tačiau tikėtina, kad augimas sulėtės. To augimo, kuris buvo prognozuotas, nesitikima“, – pridūrė R. Dargis.
Blogiausias scenarijus
Paklausus, kas gali laukti blogiausio, R. Dargis tikino, kad galbūt persitvarkys tiekimo grandinės.
„Gali persitvarkyti tam tikros tiekimo ir realizacijų grandinės. Dabar pasaulyje esame labai globaliai sujungti vieni su kitais. Kokių nors detalių gaminimas Azijoje labai paveikia pramonės produktus, gaminamus Europoje.
Jeigu kompanijos norės išsilaikyti konkurencinėje kovoje, jos gali ieškoti alternatyvių tiekėjų iš nepaveiktų zonų arba kainos, terminai bus kiti. Iš esmės gali pasikeisti tiekimo grandinės ir realizacijos, nes kai kuriose rinkose pardavimas gali sustoti. Pavyzdžiui, jeigu maisto produktai iš paveiktų zonų gali stagnuos arba valstybė neįsileis, tarkime, tada Pietų Amerika gali pateikti savo produktus jau iš švarių zonų. Matyt, kad taip ir bus, persitvarkymų gali atsitikti“, – sako jis.
Žmonės tikisi, kad bus peržiūrėti mokesčiai
Finansų analitikas Marius Dubnikovas neabejoja, kad visa ši situacija neigiamai atsilieps ekonomikai.
„Vienareikšmiškai neigiamai atsilieps ekonomikai. Jau aišku, kad turėsime problemų su biudžeto surinkimu, nes reikia suprasti, kad šis sustojimas, kuris prasidėjo nuo mokyklų, persimes į kitus sektorius – vartojimas, pramogos ir pan. labai stipriai mažės, mokesčių surinkimas taip pat mažės. Gali būti, kad teks spręsti valstybės įsipareigojimo klausimus, tai yra kaip buvo sukonstruotas biudžetas praėjusiais metais, nes reikia turėti omenyje, kad buvo eita labai rizikingu keliu“, – sako jis.
„Šiandien finansai yra tvarūs, o rytoj pamatysime visai kitokią situaciją“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Europos ekonomika gali sustoti
Vienas iš pavojaus signalų, kaip pabrėžia pašnekovas, – Vokietijos situacija. Jeigu ji bus karantinuojama, galima sakyti, kad visos Europos ekonomika stos ilgam laikui.
„Iš valdžios tikimasi mokesčių peržiūrėjimo, galbūt kokių nors lengvatų, bet turbūt visi labai puikiai supranta, kad Vyriausybei gali tekti spręsti klausimą, kaip įvykdyti savo įsipareigojimus viešajam sektoriui. Situacija įtempta, verslininkai tai jaučia.
Tas suvokimas, kad esame ties kažko pradžia, yra labai aiškus, nes, jeigu gautume žinią, kad Vokietija yra karantinuojama, galėtume sakyti, kad Europos ekonomika stoja labai ilgam laikui. O panašu, kad taip gali įvykti. Vokietijoje jau prognozuojama, kad masinis sirgimas yra neišvengiamas. Tikriausiai turėsime įdomių iššūkių“, – sako M. Dubnikovas.
„Reikia suprasti, kad po šios krizės gali būti kita, – valstybių skolų krizė. Supraskime, Italijoje yra visiškai sustojusi ekonomika. Tai yra didžiausias skolininkas Europoje, kuris greičiausiai po kokio pusmečio pradės kalbėti apie tai, kad negali grąžinti savo skolų. Tada konkurencija tarp valstybių gauti pinigų gali pradėti augti“, – laidoje kalbėjo M. Dubnikovas.
