LB: bloguoju scenarijumi recesija neišvengiama
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė „Delfi“ teigė, jog akivaizdu, kad COVID-19 viruso protrūkis tikrai paveiks Lietuvos ekonomiką.
„Neigiamas poveikis pasireikš tiek per užsienio paklausą, tiek per vidaus vartojimą, tiek per gamybos trikdžius. Nors situacija keičiasi kasdien, šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra, kad šios pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai bus trumpalaikis, o įgyvendinus reikiamas priemones, protrūkis bus suvaldytas. Lietuvos banko ekonomistai nuolat stebi besikeičiančią situaciją ir vertina galimus Lietuvos ekonomikos raidos scenarijus“, – sakė specialistė.
Taip pat ji aiškino, kad įvairiose šalyse paskelbus žmonių judėjimo ir kai kurių veiklų ribojimus ar draudimus, verslo apsukų lėtėjimas Lietuvos eksporto partnerėse mažins paklausą eksportuojantiems Lietuvos gamintojams ir transporto paslaugas teikiančioms įmonėms.
„Eksportas į Kiniją ir Italiją sudaro labai nedidelę dalį viso šalies eksporto, tačiau, pavyzdžiui, apie 15 proc. viso eksporto keliauja į Vokietiją ir viruso plitimas šioje šalyje kelia nemažai nerimo. Smarkiai susitraukęs keliautojų skaičius jau pasijuto Lietuvos turizmo sektoriui, viešbučiams ir kelionių organizatoriams.
Pasaulinių vertės grandinių sutrūkinėjimas taip pat gali lemti sutrikusią gamybą Lietuvos įmonėse, vėluojančius atsiskaitymus ir finansinio likvidumo problemas. Paskelbus naujausias prevencijos priemones Lietuvoje ir sustabdžius dalies įstaigų veiklą, nuostolius patirs kino teatrai, kultūros renginių organizatoriai, sporto klubai, naktiniai barai, privatūs darželiai ir mokyklos. Ir be valdžios apribojimų, tikėtina, kad mažės nebūtinų ilgalaikio vartojimo prekių pardavimai, nes žmonės bus linkę atidėti pasivaikščiojimus po prekybos centrus, drabužių ar baldų parduotuves“, – sakė K. Tomaševičienė.
Anot jos, vis dėlto pavojingiausias scenarijus Lietuvos ekonomikai yra didelio masto viruso išplitimas šalies viduje.
„Tokiu atveju ženkliau kristų tiek namų ūkių vartojimas, žmonėms masiškai sergant ar karantinuojantis, tiek pati įmonių veikla, sergant darbuotojams ir tiesiog trūkstant darbo jėgos. Todėl prevencijos priemonės, siekiant suvaldyti ligos plitimą, yra itin svarbios ir vertos visų tų sukeliamų kaštų ir nepatogumų.
Ekonomikos augimas dėl COVID-19 gerokai koreguosis. Jei išsipildys blogasis scenarijus, kai virusas paliečia reikšmingą dalį populiacijos ir užsitęsia, ekonomikos recesijos šiemet išvengt greičiausiai nepavyks“, – teigė ji ir tikino, kad neigiamas pasekmes sušvelninti turėtų Lietuvos ir kitų valstybių taikomos ekonominės politikos priemonės, tokios, kaip papildomos Europos Centrinio Banko pinigų politikos priemonės.
„Jau nuo kitos savaitės bankai galės patraukliomis sąlygomis skolintis iš Eurosistemos lėšų verslui kredituoti“, – sakė ji.
Navickas: recesija Lietuvoje – neišvengiama
Ekonomistas Vaidas Navickas „Delfi“ komentavo, kad šiuo metu situacija dėl koronaviruso yra beprecendentė, o su tokiu dalyku modernioje ekonomikoje pasaulis dar nebuvo susidūręs.
„Kaip kažkas jau yra sakęs, kol kas neaišku, ar bus blogai, labai blogai, ar krizė. Tokie yra trys scenarijai“, – teigė jis.
Ekonomistas tikino, kad Italijos ir Prancūzijos ekonomikos, ko gero, jau garantuotai susidurs su recesija, kadangi jų ekonomikos trauksis du ketvirčius iš eilės, tačiau kaip blogai bus kitiems, anot jo, priklausys nuo kelių kintamųjų, o ypatingai nuo to, kiek laiko bus fiksuojamas koronaviruso protrūkis.
„Reikia galvoti ir ką darysime dėl verslo. Aš neįsivaizduoju, kaip jis gali išlikti pusę metų be įplaukų.
2009-aisiais per ekonominę krizę kažkiek buvo sumažėjusios verslo įplaukos, bet tada valdžia galėjo padėti įmonėms ir paklausą palaikyti per fiskalinę politiką, tačiau jei restoranai bus uždaromi, tai bus ne ekonominė priežastis, todėl tie įrankiai, prie kurių esame pratę, tarkime, palūkanų mažinimas ir pan., jie nepadės. Dėl to mums reikės gerai pasukti galvą“, – svarstė jis. Jo manymu, jei valdžia verslui nesuras tinkamų įrankių, o virusas užsitęs, smulkusis verslas bus sužlugdytas.
„Tai tada mes sugriauname ypač smulkų verslą, kuris nelabai turi galimybių išgyventi šį dalyką, o kai viskas pasibaigs, tos ekonomikos nelabai daug gali būti ir likę.
Mes tikrai galime remti žmones, bedarbius, dirbančius pagal individualią veiklą. Kaip valstybė, galime ir pasiskolinti pinigų“, – sakė jis.
V. Navickas portalui aiškino jokiais gerais ekonomikos laukiančiais scenarijais jis negalintis paguosti.
„Gerų scenarijų nėra, bet kiek bus blogai, viskas priklausys nuo to, kiek laiko užima prieš virusą kovojančios epidemiologinės priemonės ir kokio griežtumo jos yra.
Kai daugiau dirbame iš namų, kai šiek tiek esame ne geroje nuotaikoje dėl to, kas vyksta, nebūtinas vartojimas, žinoma, mažės. Mes jau žinome, kad verslo apyvarta tikrai mažės, nes sėdime namuose, tada lieka tik vienintelis klausimas, koks yra koronaviruso paveiktų sektorių svoris ekonomikoje ir kiek jie trauksis?
Trauksis mažmeninė prekyba, išskyrus maistą, turizmas, kitos paslaugos, gamyba.
Aš, asmeniškai, neįsivaizduoju scenarijaus, kuriame Lietuvoje nėra recesijos. Mes turėjome 4 proc. augimą, tai jeigu mūsų ekonomika sumažėja 4 proc., tai jau esame nulyje, o kad ji sumažės tik 4 proc., yra per daug optimistinis scenarijus.
Mano nuojauta, kad Lietuvai tikrai nepavyks išvengti recesijos, tik klausimas, ar ji bus bloga, labai bloga ar krizinė“, – prognozavo ekonomistas.
Įžvelgė du scenarijus: V ir L
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė aiškino, kad šiandien pasaulio ekonominės politikos formuotojai jau nešvelnindami retorikos COVID19 plitimą ir su juo susijusią ekonominę izoliaciją įvardina kaip kertinę grėsmę pasaulio raidai, o dėl karantino sulėtėjusią Kinijos pramonės gamybą jau jaučia įvairūs pramonės sektoriai visame pasaulyje.
„Dėl karantino, ekonominės izoliacijos pradeda irti pridėtinės vertės grandinės ir Europoje, žmonių judėjimo ribojimai labiausiai smogia skydžių bendrovių, turizmo, kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloms, su sunkumais susiduria transporto ir logistikos kompanijos, nuo iš infekuotų šalių importo priklausomos pramonės ir prekybos veiklos.
Į vidaus rinką orientuoti sektoriai taipogi pajus pasikeitusią aplinką, tam įtakos turi neapibrėžtumas ir gerokai atsargesnė namų ūkių elgsena tokiomis sąlygomis, karantino apribojimai, galimos pinigų srautų subalansavimo/likvidumo problemos“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šiandien bendrai prognozuoti ekonominę ilgesnio laikotarpio raidą yra labai nedėkingas procesas.
„Susiklosčiusioje padėtyje labai daug neapibrėžtumo, neadekvačių reakcijų ir panikos elemento. Vis tik vertinti scenarijus ir ruošti trumpojo laikotarpio taktikų arsenalą – būtina. Scenarijai turėtų būti dėliojami pagal epidemiologines viruso sklaidos projekcijas – šiuo metu naudojamos izoliacijos ir karantino priemonės naudojamos tam, kad būtų sustabdyti eksponentiniai viruso sklaidos procesai, lokalizavus bei izoliavus židinius. Jei tai pavyktų, tuomet ir ekonominis smūgis būtų reikšmingas, bet netęstinis (V formos)“, – svarstė ji.
Anot jos, bendrai vertinant situaciją, tiek kalbant apie gyventojų, tiek apie įmonių šiandieninę finansinę padėtį, šią krizę Lietuva pasitinka daug geresnės formos – su žemu įsiskolinimo lygiu, finansinėmis įmonių ir gyventojų pagalvėmis.
„Svarbiausia dabar konkreti, lakoniška ir skaidri informacijos sklaida, greita reakcija į pokyčius ir šaltas protas. Esame kaip šalis užgrūdinta įvairių išbandymų, o šio viruso proveržio akivaizdoje galime tik pasidžiaugti, kad esame atokesnė periferinė šalis, tad turime kiek daugiau laiko pasiruošti bei mokytis iš kitų klaidų“, – teigė ji.
Paprašyta išvardinti du galimus ekonomikos raidos scenarijus, ji teigė, kad tai padaryti labai sunku, tačiau tai galėtų būti V ir L raidžių formos. Pasak ekspertės, V forma reikštų trumpalaikį nuosmukį ir greitą ekonomikos grįžimą į savo vėžias, o L raidė – kad ekonominės bėdos gali tęstis ilgesnį laiką.
„Šią akimirką visi tikisi, kad pavyks užgniaužti viruso pandemiją ir tęstinės recesijos mes neturėsime. Kinijos situacija teikia pozityvių vilčių, kad taip gali būti, nes viruso sklaida, panašu, pažabota, žinoma, kiek galima tikėti duomenimis“, – sakė ji.
Prakalbo apie BVP mažėjimą
Praėjusią savaitę, kai Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas karantinas, apie koronaviruso poveikį ekonomikai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mano pagrindinė mintis, kad viskas priklauso nuo koronaviruso protrūkio trukmės.
Jei pavyks per artimiausius 2–3 mėnesius iš esmės pasiekti persilaužimą, tai jau turės labai teikiamos ir optimizmą skatinančios žinutės reikšmę. Nes visi supras, kad blogiausia jau praeityje.
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių viruso protrūkis užtruktų iki pusės metų, tada mes linktume link pesimistiškų scenarijų ir laikytume, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali būti labai minimalus, artimas nuliui“, – sakė jis.
G. Nausėda taip pat teigė, kad kurį laiką Lietuvą galėtų džiuginti vidaus ekonomikos veiksniai.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvos ekonomika yra atvira ir labai jautriai jaučia tas pasekmes iš išorės. Bet šiuo metu mes buvome tokioje ekonominio ciklo stadijoje, kai ekonomikos augimą daugiausiai lėmė vidaus veiksniai. Ir tai buvo savotiška pagalvėlė, suteikianti mums optimizmo“, – situaciją vertino G. Nausėda.
„Tam tikrą laikotarpį mes dar galime gyventi iš vidaus rinkos veiksnių“, – kalbėjo šalies vadovas, tačiau pridūrė, kad dėl koronaviruso BVP mažėjimas Lietuvoje, priklausomai nuo scenarijų, gali siekti nuo 0,5 iki 1,5 proc.
Penktadienį G. Nausėda taip pat prasitarė ir kokių priemonių gali būti imtasi dėl koronaviruso poveikio ekonomikai. Tai – mokesčių mažinimas arba atidėjimas įmonėms, viešųjų išlaidų didinimas.
„Tos gairės reiškia ne ką kita, bet didesnį mūsų viešųjų finansinių politikos lankstumą, kuris leis padidinti viešąsias išlaidas tiems sektoriams, kuriems yra numatytos tam tikros investicijos reikia jas pagreitinti, ar liberalizuoti jų įgyvendinimą. Taip pat yra priemonių blokas ir kai kurios kitos šalys tai naudoja – lankstesnis amortizacinių atskaitymų tvarkos taikymas, leidžiantis sumažinti apmokestinamąjį pelną tokių būdu, mažinti pelno mokestį.
Taip pat priemonės nukreiptos į įmonių likvidumo didinimą – tiek sumažinant mokesčius, atidedant juos, suteikiant mokestinį kreditą. Ir žinoma, keičiant avansinio pelno mokėjimo taisyklės, leidžiant jas tolygiau paskirstyti ar nukelti tam tikrus pelno mokesčio mokėjimus į vėlesnę ateitį“, – priemones vardijo prezidentas.
Taip pat jis teigė, kad galima išsikelti tokį tikslą – taikyti tokį priemonių paketą, kuris būtų adekvatus su „galimu ekonomikos sulėtėjimu“.
„Ne paslaptis, kad skirtingais vertinamas mūsų BVP augimo sulėtėjimas galimas nuo 0,5 iki 1,5 procento. Tai nėra recesija, tą pabrėžiu, augimas išlieka, bet bes jis gali būti lėtesnis. Šiuo metu Lietuvos ekonomika selektyviai jau patiria tam tikras koronaviruso pasekmes, bet mes tikrai valdžios turimomis priemonėmis jas galime sušvelninti“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Vyriausybės prašo imtis veiksmų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad įvykių prognozė didele dalimi priklauso ne tik nuo viruso plitimo ir tarptautinės aplinkos, bet ir nuo vyriausybės veiksmų.
„Jie arba leis įmonėms atlaikyti išbandymus, arba nugramzdins giliau ir sukels grandininę reakciją. Kitą savaitę numatoma svarstyti vyriausybės veiksmus. Bet kai kurių veiksmų reikia labai greitai, štai jau kovo 15 d. įmonės privalo sumokėti GPM, „Sodros“ ir PSD, avansinį turto mokestį, avansinį pelno mokestį (kuris dažniausiai skaičiuojamas pagal praeitų laikotarpių rezultatus) ir pelno mokestį nuo išmokėtų dividendų. Nesumokėjus mokesčių, jie yra vienašališkai nurašomi nuo įmonės sąskaitos, o pritrūkus lėšų, yra apribojamas disponavimas įmonės sąskaitomis visuose bankuose. Realiai tai reiškia veiklos sustabdymą, įmonė negalės vykdyti atsiskaitymų, pirkti žaliavą ir netgi atsiskaityti su darbuotojais“, – sakė ji.
LLRI, anot jos, siūlo imtis tam tikrų priemonių, kad taip neįvyktų. Kaip vardijo, tai galėtų būti mokėjimo terminų atidėjimas arba disponavimo sąskaitomis neribojimas.
„Žinoma, įmonės gali kreiptis į VMI ir „Sodrą“ dėl atsiskaitymų atidėjimo, tačiau šie procesai užtrunka, veikiančių įmonių Lietuvoje yra 85 tūkstančiai, todėl reikia bendrų, greitų ir sisteminių sprendimų.
Vyriausybei daug lengviau yra pasiskolinti ir sudaryti buferį ekonomikai. Jeigu įmonių sunkumų grandininė reakcija nebus paleista dėl mokestinių reikalavimų, visi daug lengviau galėsime atsitiesti po krizės“, – komentavo E. Leontjeva.
Svarsto visas priemones
Penktadienį finansų ministras Vilius Šapoka portalui „Delfi“ tikino, kad šiuo metu aktualiausia palengvinti situaciją smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei sektoriams, kurie naujojo koronaviruso COVID-19 yra paveikti labiausiai.
„Visos priemonės svarstomos“, – penktadienį Finansų ministerijoje sakė jis.
Ekonominiams epidemijos padariniams suvaldyti ruošiamas priemonių paketas, kurį trečiadienį planuojama pateikti Vyriausybės posėdyje. V. Šapoka sakė, kad artimiausiu metu taip pat labai svarbu užtikrinti užimtumą.
„Kad darbdaviai nepultų lengva ranka atleidinėti žmonių. Manau, kad užimtumas šiuo metu yra labai svarbu. Turime nuolatinį dialogą su bankais, kitomis institucijomis. Glaudžiai bendradarbiaujame, kad planas būtų veiksmingas, greitas, efektyvus, turėtų teigiamą poveikį“, – sakė ministras.
V. Šapoka pabrėžė ir tai, kad kilus poreikiui, Lietuva galės pasiskolinti.
„Peržiūrėsime savo skolinimosi taktiką. Stengsimės, kad turėtume pakankamai iždo sąskaitose lėšų. Situacija dėkinga tuo, kad turime rezervus, turime pačią aukščiausią patikimumo reputaciją pasaulyje per visą 30 metų Nepriklausomybės laikotarpį. Manau, tikrai tą situaciją išnaudosime Lietuvos piliečių naudai“, – sakė jis.
Kaip žinia, vasario pabaigoje tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pirmą kartą istorijoje Lietuvai suteikė A+ ilgalaikio skolinimosi reitingą.
Galiausiai, V. Šapoka teigė, kad Finansų ministerija atnaujintą ekonominės raidos scenarijų pristatys antroje kovo pusėje.
„Galiu pasakyti, kad neigiamas poveikis yra įvertintas, prognozės bus peržiūrimos mažėjimo linkme. Niekas neturi krištolinio rutulio, kad galėtų pasakyti dėl recesijos. Niekas nepasakys, kaip situacija rutuliosis toliau ir kuo ji pasibaigs.
Tačiau prognozės periodiškai atnaujinsime ir imsimės visų reikiamų priemonių tam, kad užtikrintume normalią, kiek tai įmanoma, ekonominę situaciją“, – nurodė ministras.
Bendrai V. Šapoka priminė, jog pasaulio ir Europos ekonomikos situacija buvo trapi dar iki viruso paplitimo.
„Situacija nėra eilinė, turime būti pasirengę įvairiems scenarijams, – sakė jis. – Ir valdžios, ir verslo institucijoms reikia solidarizuotis, veikti išvien, kad poveikį galėtume sušvelninti tiek, kiek įmanoma.“
