Kaip teigiama pranešime, spalį šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) minimaliąją algą ir mažesnį darbo užmokestį „ant popieriaus“ gavusių darbuotojų buvo 119,4 tūkst. (10,4 proc. visų darbuotojų) ir, palyginti su 2018 metų spaliu, sumažėjo 3,7 tūkst. (0,5 procentinio punkto). Dauguma (92,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.
Minimu laikotarpiu visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 26,6 tūkst., tai sudarė 2,6 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 2 proc. (6,2 tūkst.), privačiajame – 2,8 proc. (20,4 tūkst.).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė: šalies ūkyje padidėjo 0,1 procentiniu punktu, viešajame sektoriuje sumažėjo 0,2, privačiajame sektoriuje padidėjo 0,1 procentinio punkto.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse, jų skaičius spalį sudarė 9,6 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 0,7 procentinio punkto daugiau nei pernai.
Pokyčiams įtakos turėjo nuo praėjusių metų sausio 1 dienos įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai (pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, darbo užmokestis „ant popieriaus“ indeksuotas 1,289 karto ir kt.), patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Visą darbo laiką dirbusių ir 3 tūkst. eurų ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo beveik 28,2 tūkst. ir siekė 43,6 tūkst. (iš jų privačiajame sektoriuje – beveik 33,4 tūkst., viešajame – 10,3 tūkst.). Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (6,6 tūkst.), apdirbamosios gamybos (6,6 tūkst.), informacijos ir ryšių veiklos (6,5 tūkst.) įmonėse.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 1,6 proc. Tokių darbuotojų dalis, palyginti su ankstesniais metais, nepasikeitė.
2,8 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 3 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą. Per metus jų dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.
