Kaip po VST susitikimo sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda, negalima žiūrėti tik į mūsų šalies aspektą.
„Galiu tik dar kartą išreikšti savo pritarimą toms priemonėms, kurios buvo patvirtintos. Jos griežtos, bet adekvačios dėl susiklosčiusios situacijos. Turiu omenyje ne tik Lietuvą, galime paviršutiniškai pasidžiaugti, kad nedaug atvejų. Bet kalbu apie aplinkines šalis ir visame pasaulyje“, – sakė šalies vadovas.
„Kita klausimų pusė – yra susiję su koronaviruso protrūkiu įtaka ekonomikai. Šios savaitės pradžioje turėjo Europos vadovų tarybos virtualų pokalbį, kalbėjome apie pasekmes ekonomikai. Europos lyderiai puikiai supranta, kad įtakos ekonomikai jau neįmanoma išvengti, tai jau duotybė, dabar turime kalbėti, kaip tą įtaką suminkštinti“, – situaciją vertino šalies vadovas.
Jis sakė, kad kitą savaitę jau gali būti pristatytas konkretus priemonių planas, kuris gelbės nuo viruso įtakos ekonomikai.
„Tos gairės reiškia ne ką kita, bet didesnį mūsų viešųjų finansinių politikos lankstumą, kuris leis padidinti viešąsias išlaidas tiems sektoriams, kuriems yra numatytos tam tikros investicijos reikia jas pagreitinti, ar liberalizuoti jų įgyvendinimą. Taip pat yra priemonių blokas ir kai kurios kitos šalys tai naudoja – lankstesnis amortizacinių atskaitymų tvarkos taikymas, leidžiantis sumažinti apmokestinamąjį pelną tokių būdu, mažinti pelno mokestį.
Taip pat priemonės nukreiptos į įmonių likvidumo didinimą – tiek sumažinant mokesčius, atidedant juos, suteikiant mokestinį kreditą. Ir žinoma, keičiant avansinio pelno mokėjimo taisyklės, leidžiant jas tolygiau paskirstyti ar nukelti tam tikrus pelno mokesčio mokėjimus į vėlesnę ateitį“, – priemones vardijo prezidentas.
Jis teigė, kad galima išsikelti tokį tikslą – taikyti tokį priemonių paketą, kuris būtų adekvatus su „galimu ekonomikos sulėtėjimu“.
„Ne paslaptis, kad skirtingais vertinamas mūsų BVP augimo sulėtėjimas galimas nuo 0,5 iki 1,5 procento. Tai nėra recesija, tą pabrėžiu, augimas išlieka, bet bes jis gali būti lėtesnis. Šiuo metu Lietuvos ekonomika selektyviai jau patiria tam tikras koroanviruso pasekmes, bet mes tikrai valdžios turimomis priemonėmis jas galime sušvelninti“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
„ES lygiu yra nusiteikimas būti kiek įmanoma lankstesniais ir lanksčiau taikyti tas procedūras tiek dėl struktūrinių fondų naudojimo, tiek ir augimo ir stabilumo pakto didesnio lankstumo sudarymo, kas leistų valstybėms narėms tiesiog efektyviau reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir išvengti blogesnių scenarijų“, – dar po susitikimo sakė prezidentas. Ir pridūrė, kad sprendimai gims visai netrukus.
G. Nausėda vėliau dar kartą pakartojo, kad kalbant apie pokyčius, tai gali būti mokesčių atidėjimas, tai gali būti socialinio draudimo fondo panaudojimas skatinant žmones rinktis nedarbo režimą arba dalinio užimtumo režimą ir tokiu būdu bent dalis išlaidų būtų jiems kompensuojama.
„Socialinio draudimo fondas ir daugelis kitų fondų pastaraisiais metais, kuomet mums pavyko pasiekti viešųjų finansų perteklių, keletą metų iš eilės, beje ir šiais metais jis planuojamas. Tai turime sukaupę tam tikrų atidėjimų, kurie ir buvo skirti tiems blogesniems laikotarpiams arba iššūkių laikotarpiams ir mes dabar tuos savo lašinukus, dideli jie ar maži, galime panaudoti savo verslo reikmėms“, – teigė G. Nausėda.
Delfi primena, kad vasario 26 dieną Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso grėsmės. Ketvirtadienį Ekstremalių situacijų komisija atnaujino rekomendacijas jas sugriežtinant. Todėl nuo pirmadienio visoje Lietuvoje 2 savaitės nevyks ugdymo procesas, uždrausti beveik visi renginiai, rekomenduojama atsisakyti kelionių į kitas šalis.
Kaip rašo BNS, Valstybės gynimo taryba yra institucija, svarstanti ir koordinuojanti svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, tarybai vadovauja prezidentas.
