Dvilitrį dyzelinį BMW E46 vairuojantis vilnietis, nukeliavęs į techninės apžiūros (TA) stotį, sunerimo, kai vykdant standartinę procedūrą – automobilio dūmingumo matavimą – pirmuoju bandymų rezultatas buvo neigiamas. TA centro įranga parodė, iš duslintuvo rūkstančių dūmų kiekis siekia maksimalią leistiną ribą – 3. Po antro bandymo įveikti leistiną ribą pavyko – įranga parodė, kad dūmingumas siekia 2,29. Nepaisant to, juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio vyrui nepatiko.
„Nusprendėme padaryti eksperimentą ir patikrinti, kas keičiasi po daug kam negirdėtos procedūros – dekarbonizavimo, arba dar kitaip – vidinio variklio valymo vandenilio dujomis“, – pasakojo Vytautas Žiaunys, įmonės „Dekarbon.lt“ įkūrėjas.
Jis pasakojo, kad procedūra sąlyginai paprasta: transporto priemonė dirba įprastu režimu, tačiau kas numatytą laiko intervalą variklio apsukos sukeliamos, o tuo metu per išmetimo sistemos vamzdį lauk iškeliauja susikaupusios apnašos. Tam, kad variklis, išmetimo sistema ir t. t. išsivalytų, pagal automobilio motoro darbinį turį apskaičiuojama, kiek valymui reikia vandelilio dujų, kurios į jį leidžiamos per oro įsiurbimo angą.
Anot V. Žiaunio, galima sakyti, kad šios procedūros metu yra pravalomi transporto priemonės „kvėpavimo takai“. Jei šie užsikimšę, automobilis ne tik, pavyzdžiui, gali bandyti užgesti, kai variklis veikia laisvais sūkiais, bet ir naudoti daugiau degalų, būti vangesnis ir pan. Anot pašnekovo, poveikį labiausiai pajunta tie vairuotojai, kurie turi dyzelinius automobilius ir dažnai važinėja labai trumpais atstumais.
Ir nors 7 iš 10 atvažiuojančių transporto priemonių yra dyzelinės, V. Žiaunys pasakoja, kad tekę pagelbėti ir motociklo vairuotojui, o vasarą tikimasi sulaukti klientų su žoliapjovėmis, mat dekarbonizuoti galima iš esmės bet kurį vidaus degimo variklį.
Dažniausiai – prieš ar po TA
Anto pašnekovo, didžioji dalis tų, kurių automobiliams reikia „pravalyti kvėpavimo takus“, atkeliauja prieš ruošdamiesi į techninės apžiūros centrą, arba tada, kai techninės apžiūros neįveikia. Beveik visais atvejais sumažinti dūmingumą pavyksta ganėtinai nesunkiai, bet, neneigia V. Žiaunys, būna ir taip, kad automobilis dūmina ne dėl to, kad prisikaupę suodžių, o dėl to, kad yra techniškai netvarkingas. Tokiu atveju nepadeda jokia procedūra.
„Būna labai įdomi reakcija, kai žmogus neįveikia TA dėl dūmingumo, tuomet atvažiuoja pas mus ir po kelių valandų grįžta vėl į techninės apžiūros centrą, o dūmingumo rodikliai dukart sumažėję. Kontrolieriai net pasidomi, kas buvo padaryta, kad tokie rezultatai“, – neslėpė pašnekovas.
Panašiai nutiko ir BMW savininkui, kuris, nors ir TA kartelę įveikė, patenkintas iš duslintuvo rūkstančiais juodais kamuoliais nebuvo. Vyro automobilio dūmingumo rodikliai po dekarbonizacijos proceso susitraukė iki 1,79 jau po pirmojo matavimo TA stotyje.
Kokie simptomai išduoda
Pasak žinovo, išduoti, kad automobilio „kvėpavimo sistema“ užsikimšusi ir pilna suodžių, gali ne vienas signalas. Pavyzdžiui, mašina gali naudoti daugiau degalų, vangiau reaguoti į akceleratoriaus nuspaudimą.
Žinoma, vienas iš pačių aiškiausių signalų – dūmai, matomi tada, vos vairuotojas prisiliečia prie akceleratoriaus, o kartais net ir nuolatos, kol veikia transporto priemonės variklis.
„Visgi ar dūmai reiškia, kad reikia valymo, ar ne, vienareikšmio atsakymo nėra. Kartais atsiradęs dūmingumas gali reikšti ir tai, kad sugedo automobilio degalų purkštukai, turbina arba transporto priemonė ėmė deginti variklio alyvą“, – akcentavo pašnekovas.
