Kai prieš 20 metų M. Danneelsas ėmė domėtis Belgijos karaliaus Alberto II ir karalienės Paolos santuoka, su karališkąja šeima susijusioje aplinkoje niekas rimtai į jį nežiūrėjo. Suprantama – jis buvo išstypęs 16-metis mokinys, norintis parašyti karalienės biografiją, artėjant jos 60-ajam jubiliejui, rašo vanityfair.com
„Sakydavau žmonėms, kad mano tikslas aiškus, bet mažai kas manimi tikėjo. Jiems atrodė, kad parašysiu rašinį mokyklai, bet aš turėjau leidėją ir visiems apie jį pasakydavau“, – pasakojo M. Danneelsas leidiniui „Vanity Fair“.
Po septynerius metus trukusių bylinėjimųsi ir DNR tyrimo Albertas II pripažino, kad menininkė Delphine Boel yra jo duktė, kurios susilaukė 18 metų trukusio romano su belgų aristokrate Sybille de Selys Longchamps metu.
Pradėjęs domėtis belgų karališkąja šeima, M. Dannelsas ničnieko nežinojo apie ilgametę neištikimybę. Kaip jis pasakojo, dėl savo amžiaus jam pavykdo pasikalbėti su žmonėmis, prie kurių žurnalistai nebūtų priėję – „pvz., su karaliaus ir karalienės kunigais, kurie ateidavo į rūmus laikyti mišių. Tikriausiai jiems atrodžiau mielas paauglys, kuris žavisi karaliene. Pakalbinau daugelį žmonių, kurie nebendrautų su žurnalistais. Daugelis žmonių man papasakojo pernelyg daug.“
Augdamas M. Danneelsas žavėjosi karališkąja šeima, ypač Paola. Italų aristokratė Paola buvo vadinama viena gražiausių moterų Europoje. Su būsimu vyru ji susipažino 21 m. 1958 m. popiežiaus Jono XXIII įšventinimo ceremonijoje. Po aštuonių mėnesių jie susituokė.
„Septintą ir aštuntą dešimtmetį ji buvo tikrai garsi Europoje – stulbinamai graži, tarsi Grace Kelly. Ją visur persekiojo paparacai“, – pasakojo M. Danneelsas.
Stogdengio ir namų šeimininkės sūnus M. Danneelsas aistringai troško rašyti – jau 15 m. jis, be jokio atlygio, ėmė rašyti bulvarinės spaudos leidiniui „Big Issue“, o labiausiai mėgo rašyti apie karališkąją šeimą. Artėjant karalienės Paolos gimtadieniui, jis ėmė svarstyti, ar neparašius jos biografijos.
„Žavinga, nuostabi princesė, kuri tapo gana nuobodžia karaliene. Ji buvo labai drovi, mažai bendraujanti, todėl tapo ne itin populiaria“, – pasakojo vaikinas.
Pradėjęs rinkti medžiagą, jis susidūrė su aklaviete Alberto ir Paolos santuokoje.
Susilaukę trijų vaikų, Albertas ir Paola ėmė gyventi atskirus gyvenimus. Netgi kalbėta, kad jie gyvena skirtinguose Belvederio pilies sparnuose. Svarstytos netgi skyrybos, bet vyresnis Alberto brolis – karalius Baudouinas pagrasino Paolai, kad oficialiai išsiskyrusi netektų vaikų, titulo ir lėšų.
„Belgijoje visi žinojo, kad jie išgyveno santuokos krizę, – sakė M. Danneelsas. – Kad aštuntą dešimtmetį jie buvo ties skyrybų riba, tik niekas nežinojo priežasties.“
Rinkdamas medžiagą apie Paolą, vaikinas nusprendė, kad karalienė verta knygos. Parašęs pora biografijos skyrių, M. Danneelsas susirado leidėją ir toliau aiškinosi Alberto ir Paolos santuokos paslaptį.
Vaikinas pakalbino 40 asmenų, tačiau atsakymo nerado. Laimė, jo leidėjas turėjo ryšių su karališkąja šeima ir susitarė dėl susitikimo su žmogumi, dirbusiu Alberto ir Paolos rūmuose.
„Pasakiau, kad turiu daug informacijos ir vertingų šaltinių, vis tik niekas nenori sakyti, kodėl Albertas ir Paola norėjo skirtis“, – prisimena M. Danneelsas.
Atsakymas buvo netikėtas: „Visi žino, kad Albertas turi dukterį su kita moterimi.“
„Ėmiau skambinti anksčiau kalbintiems žmonėms ir tiesiai šviesiai klausti: „Ar tai tiesa?“ Jie atsakydavo: „Nenorėjome tau sakyti ir nenorėtume, kad ši informacija pasklistų, bet nemeluosime tau, taigi neneigsime šito.“ Nemažai žmonių atvirai šito nepatvirtino, bet nė vienas ir nepaneigė, taigi supratau – tai tiesa“, – prisimena jaunasis rašytojas.
Palaipsniui jam ėmė aiškėti vis daugiau detalių: „Karalienė Paola rūmuose buvo labai nelaiminga. Nuvykau į jos gimtąjį miestą Italijoje – ten visada saulėta, gražu, maistas daug gardesnis nei Belgijoje. Ji buvo labai jauna – vos 21-erių, kai ištekėjo už Alberto ir apsigyveno Briuselyje. Karalius Baudouinas ir karalienė Fabiola tuo metu buvo labai religingi, gyvenimas rūmuose buvo niūrus, jame buvo daug oficialumo, visa tai jai netiko. Taigi santuoka ėmė braškėti. Kai Albertas susipažino su Delphine motina, jos santuoka irgi iro, taigi jie teikė vienas kitam paguodos.“
M. Danneelsas ilgai svarstė su leidėju, kaip subtiliai įtraukti skandalingą faktą į biografiją.
„Knyga turėjo būti apie karalienę Paolą. Norėjau rašyti vien apie ją, kita vertus, troškau, kad skaitytojai suprastų, ką ji išgyveno. Faktas, kad jos vyras su kita moterimi susilaukė dukters, yra reikšmingas... Kaip ir faktas, kad Albertas 18 metų turėjo romaną – bendravo su Delphine motina. Tai kiekvieną stipriai paveiktų, ką jau kalbėti apie žmogų, kuris negali išsiskirti, nes yra apribotas karališkų įsipareigojimų“, – teigė jis.
Po ilgų svarstymų su leidėjų nuspręsta užsiminti apie romaną ir vaiką vienu sakiniu.
1999 m. pasirodžius knygai „Paola“, 18 m. rašytojui pasipylė žurnalistų klausimai. Jis nusiminė – juk dvejus metus darbavosi, siekdamas pripažinimo paslaptingai Belgijos karalienei. Visa žiniasklaida rašė apie nesantuokinę Alberto dukterį, kurios tapatybę žaibiškai išsiaiškino.
„Belgijos žiniasklaidoje tai buvo vieša paslaptis, – aiškino M. Danneelsas. – Tik niekas nenorėjo apie tai pranešti. Taigi pasirodžiusi knyga buvo tarsi leidimas. Jie žinojo, kas ji, kur gyvena, mano knyga tapo pretekstu tai atskleisti. Kitą dieną britų laikraštyje „The Times“ pasirodė straipsnis pavadinimu „Belgijos karaliaus meilės vaisius gyvena Londone“, o po juo buvo įdėta didelė Delphine nuotrauką. Ir nė žodžio apie knygą, apie karalienę. Visi klausimai sukosi tik apie romaną, apie Delphine ir apie Alberto neištikimybę. Man skambino žurnalistai iš Belgijos kaimynių – iš Vokietijos, Prancūzijos. <...> Paskui paskambino brolis iš Airijos ir paklausė: „Ką padarei?“
Žiniasklaida vis nenurimo, taigi tais metais, sakydamas kalbą per Kalėdas, Albertas paminėjo santuokos krizę: „Mes su karaliene išgyvenome santuokos krizę prieš 30 metų. Apie ją neseniai rašyta. Nenorime į tai gilintis, tai – mūsų privataus gyvenimo dalis.“ Pastarąją pastabą visi interpretavo kaip nesantuokinio romano pripažinimą.
Tais metais D. Boel ir jos motina nesutiko pateikti komentaro, bet po šešerių metų menininkė davė interviu, kuriame pripažino, kad iš tiesų yra Alberto duktė. Kaip rašoma D. Boel knygoje, Albertas bendravo su S. de Selys Longchamps, o kai Delphine buvo treji, pasakė, kad nori skirtis ir apsigyventi su jomis Londone. Pasak D. Boel, motina atkalbėjo tuometinį princą nuo politiškai pražūtingo sprendimo. Pasirodžius knygai apie Paolą, D. Boel pasakojo paprašiusi Alberto padėti apsaugoti motiną nuo žurnalistų persekiojimo, o šis atsakė: „Atstok nuo manęs su ta istorija. Tu – ne mano duktė“
Pasak M. Danneelso, savo vaikų turinti D. Boel įpyko, kad tėvas atsižada savo kūno ir kraujo. Ji pasiekė, kad DNR tyrimu būtų įrodyta tėvystė. M. Danneelsas pabrėžė, kad Delphine užaugino belgų turtuolis Jacquesas Boelis (kurios šeimos turtas gerokai didesnis nei Alberto), taigi jos tikslas nebuvo pinigai.
2013 m., kai Albertas perdavė sostą sūnui ir neteko teisinio imuniteto, D. Boel kreipėsi į teismą, siekdama patvirtinimo, kad yra biologinė Alberto duktė. Tais pačiais metais S. de Selys Longchamps davė Belgijos televizijai interviu, kuriame papasakojo apie santykius su Albertu: „Vos susipažinome, pajutau, kad nesame vienas kitam abejingi.“ Ji teigė, kad Albertas nesupyko, kai ji pastojo, o dukteriai gimus netgi atsiuntė gėlų. „Tai buvo gražus laikotarpis. Delphine buvo meilės vaisius. Albertas neatliko tėvo vaidmens, tačiau buvo jai labai geras“, – pasakojo moteris.
2018 m. teismas nurodė Albertui atlikti DNR tyrimą dėl tėvystės. Jis to nepadarė. Po pusės metų jį įspėjo – jei nepaklus, už kiekvieną vilkinamą dieną turės sumokėti po 5 000 eurų baudos.
Albertas galiausiai atliko tyrimą. Tiesa, dukters pripažinimas, praėjus 51-iems metam po jos gimimo, buvo gana šaltas – karaliaus Alberto advokatai pabrėžė, kad Albertas neturėjo santykių „su madam Delphine Boel“. Teisininkai apkaltino D. Boel, kad ši nutarė „pakeisti šeimas“, ėmusis ilgos ir skausmingos bylos. D. Boel advokato teigimu, šie žodžiai nerodo, kad Albertas norėtų bendrauti su dukterimi. Jis pridūrė, kad D. Boel yra atvira dialogui, tačiau nededa daug vilčių.
M. Danneelso manymu, žinojimas, kas yra jos tėvas, suteikė D. Boel vidinės ramybės ir savotiško teisingumo jos vaikams – jai buvo svarbu, kad jos vaikai negyventų su stigma, kaip teko gyventi jai.
Pats M. Danneelsas, praėjus penkeriems metams po knygos apie Paolą pasirodymo išvyko gyventi į Airiją iš kur teberašo apie karališkąją šeimą, o šiuo metu rašo knygą apie scientologiją.
„Keista, kad apie tai, ką padariau būdamas 18-os tebekalba dabar, kai man jau 38-eri. Daugiau nei pusę savo gyvenimo apie tai kalbėjau, nuoširdžiai manau, kad metas padėti tašką. Tikiuosi imtis kažko kito, man tai irgi naujas gyvenimo etapas“, – sakė jis.
O ką manė karalienė Paola? 2007 m. per savo 70-ą gimtadienį ji davė interviu ir paminėjo santuokos krizę: „Turėjome sunkumų, bet dabar abu sakome – buvome skirti vienas kitam. Dabar esame labai laimingi.“
M. Danneelsas nežino, ką Paola mano apie jo knygą. Tiesa, neseniai jis bendravo su žmogumi, kalbėjusiu su asmeniniu Paolos sekretoriumi apie knygą.
„Ji jos nesuplėšė. Manau, tai geras ženklas“, – juokėsi M. Danneelsas.
