„Šių metų kovo 3-iosios dienos įvykiai sukėlė susidomėjimą visuomenėje ir žiniasklaidos priemonės jaučia pareigą jį kuo plačiau nušviesti. Norime priminti, kad nukentėjusioji nėra viešas asmuo, ji turi teisę į privatumą ir savo atvaizdą. Dėl šios priežasties ji ir jos šeimos nariai iš anksto viešai atsisakome teikti komentarus ir dalinti interviu su šiuo įvykiu susijusiais klausimais, taip pat nesutinkame, kad nukentėjusiosios atvaizdas būtų skelbiamas per žiniasklaidos priemones ar kitais viešais būdais“, – rašė artimieji.

Suprasdami, kad visuomenė turi teisę žinoti ją dominančius įvykius ir jaudinančias šių įvykių aplinkybes vis dėl to jie paskelbė viešą atsiliepimą.

„Nukentėjusioji visiškai pasitiki Lietuvos teisingumu ir jį vykdančiomis institucijomis – policija, prokuratūra, teismais, kitomis įstaigomis, įskaitant ir jų viešosios komunikacijos skyriais. Manome, kad visuomenei oficialiais šaltiniais yra skelbiama pakankamai informacijos, kad patenkintų šį poreikį“, – rašoma artimųjų laiške.

kartu jie teigė norį pabrėžti, kad taip pat sklando ir neoficialių gandų, kai kurie jų yra paskelbti ir nacionalinės žiniasklaidos priemonėse.

„Šiame kreipimesi mes gandų neneigsime, tačiau dar kartą paraginsime remtis oficialiais teisėsaugos informacijos kanalais. Nukentėjusioji bendraus tik su teisėsauga ir jai teiks visą būtiną informaciją, siekdama kuo greičiau užbaigti šį ažiotažinį ir jai skaudų epizodą“, – rašoma artimųjų laiške.

Jie pažymi, kad nukentėjusioji ne savanoriškai tapo visuomenės intereso objektu ir ši pozicija jos nei kiek nedžiugina.

„Norime priminti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ir psichologinis išgąstis, todėl prašome visuomenės ir žiniasklaidos priemonių jautrumo ir nekelti papildomos traumos“, – rašė artimieji.

Nepalaiko bendruomenių priešinimo naratyvo

Vienintelis komentaras, kurį artimieji teigia galį pateikti – nukentėjusioji ir jos šeima nepalaiko žiniasklaidos priemonių eskaluojamo naratyvo, kuris priešina lietuviškai ir rusiškai kalbančių lietuvių bendruomenės dalis.

„Įtariamasis naudojo tautinę neapykantą užpuolimui motyvuoti, tačiau net ir nukentėjusiosios manymu, tai yra izoliuotas incidentas ir norėtume, kad įvykį komentuojantys asmenys jo nešviestų kitaip.

Norime pabrėžti, kad jaučiame absoliučios daugumos rusakalbių visaginiečių palaikymą, įvykdyto akto pasmerkimą ir žmogišką siekį padėti nukentėjusiajai tiek buitiškai, tiek emocionaliai. Visaginas yra ypatingas miestas su unikalia demografine sudėtimi ir, mūsų nuomone, šis supriešinimas negali atnešti jokios naudos Lietuvai“, – rašė artimieji.

Jie teigė norį palinkėti brandos ir tikisi, kad šis, jiems nelaimingas įvykis suartins Lietuvos visuomenę, o ne įvarys pleištą tarp skirtingų etnokultūrinių jos dalių.

„Tik tokiu atveju šis užpuolimas retrospektyviai galės būti vertinamas ne vien iš neigiamos perspektyvos. Ačiū visiems už jūsų rūpestį“, – rašė artimieji.

Mokytoją sumušusiam jaunam vyrui skirta apykojė

Kaip jau skelbta, Visagine šią savaitę sumušta lietuvių kalbos mokytoja. BNS duomenimis, mokytoją sumušusiam jaunam vyrui skirta apykojė.

Kaip BNS informavo Visagino prokuroras Genadijus Jefimovas, kardomoji priemonė 24 metų Rusijos piliečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje, skirta pusei metų.

„Jam pusei metų yra uždėta apykojė. Jis bus kontroliuojamas, stebimas, yra sąlygų, kur jis gali lankytis, su kuo matytis“, – teigė prokuroras. Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo siekiant išreikšti tautinę neapykantą perduotas Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Visagino „Verdenės“ gimnazijoje dirbanti 1966 metais gimusi lietuvių kalbos mokytoja sumušta pirmadienį tuo metu, kai ėjo iš darbo namo.

Šiuo metu mokytoja nedirba. Jos sumušimu įtariamas vyras niekur nedirba, nesimoko, anksčiau nėra teistas.

Jam už mokytojos sumušimą tautiniu pagrindu gresia kalėjimas iki penkerių metų.