Iš vienos pusės, epidemija sutrikdė prekių gamybą: daugelis Kinijos fabrikų ir toliau stovi uždaryti, o darbininkai sėdi užsidarę namuose. Tai stabdo produkciją Kinijoje ir trukdo kitoms šalims gauti medžiagas, reikalingas jų pačių verslui.
Šis tiekimo šokas iš pradžių buvo laikomas trumpalaikiu sutrikimu, lengvai pašalinamu, kai tik virusas bus suvaldytas. Buvo prognozuojama, kad pasaulinis augimas vyks pagal V formos trajektoriją: pirmąjį ketvirtį staigiai sumažės, bet per ateinančias savaites vėl atsities.
Ankstyvosios 2020 m. augimo prognozės nuėjo šuniui ant uodegos, nes dabar mažėja ir paklausa. Kadangi virusas peržengė Kinijos ribas, vis labiau nerimaujantys vartotojai visame pasaulyje linkę apskritai nieko nebepirkti, niekur nekeliauti ir valgyti namuose. Dėl šios priežasties kompanijos ne tik siunčia darbuotojus namo, bet išvis nutraukia samdymą ar investavimą – ir dėl to dar labiau sumažėja išlaidos.
Galimos šio dvigubo šoko pasekmės sukėlė įvairių diskusijų tarp ekonomistų. Harvardo universiteto profesorius Kennethas Rogoffas šią savaitę rašė, kad negalima atmesti aštuntojo dešimtmečio stiliaus pasiūlos trūkumo sukeltos infliacijos. Kiti svarsto, kad laukia dar vienas infliacijos silpnėjimo etapas.
Centrinius bankus ir vyriausybes labiausiai neramina tai, kad jie greičiausiai patirs dar didesnį spaudimą įgyvendinti ekonomines paskatas.
Blogiausia situacija nuo 2009-ųjų
Smūgiai pasiūlai ir paklausai paaiškina, kodėl pasaulio ekonomika juda link silpniausios plėtros nuo pat 2009 m. recesijos laikų, o politikos formuotojams infliacijos tikslai tampa vis labiau nepasiekiami. Tokios kompanijos kaip „Hyatt Hotels Corp.“ ir „United Airlines Holdings Inc.“ jau atšaukė savo pajamų prognozes, o gamintojai, kaip antai „Samsung Electronics Co.“ ir „Toyota Motor Corp.“, deda visas pastangas, kad jų produkcija vėl atsigautų.
Šie smūgiai taip pat paaiškina, kodėl didžiausias Federalinių rezervų sistemos palūkanų normų sumažinimas nuo 2008 m. – kritinis žingsnis, kurį buvo nutarta priimti antradienį, – iš pradžių nesugebėjo išjudinti akcijų rinkos. Nepaisant K. Rogoffo perspėjimo dėl produktų trūkumo, prekybininkai artimiausių dešimties metų infliaciją dabar vertina vos 1,48 proc., palyginti su 1,8 proc. 2020 m. pradžioje, kaip rodo JAV iždo vertybiniai popieriai.
Centriniams bankams nerimą kelia tai, kad sumažinus palūkanų normas fabrikai vis tiek neatsidarys, o darbuotojai nesugrįš į darbą. Norėdami išlaikyti paklausą ir tada, kai virusas bus praėjęs, jie greičiausiai turės būti dar išradingesni ir suderinti normų mažinimą su tikslinėmis programomis, kad grąžintų pasitikėjimą ir išlaikytų kredito srautus. Kita priežastis – daugeliui centrinių bankų jau dabar trūksta amunicijos po ankstesnių palūkanų normų sumažinimų.
Federalinei rezervų sistemai žengus pirmąjį netvirtą žingsnį, vyriausybės patiria vis didesnį spaudimą daryti dar daugiau. JAV Atstovų rūmai priėmė 7,8 mlrd. dolerių neatidėliotinų išlaidų įstatymą, skirtą reaguoti į viruso protrūkį – padėti atkurti akcijų lygį, smukusį iškart po Federalinės rezervų sistemos veiksmų.
„Esame ankstyvoje šios krizės valdymo stadijoje“, – kalbėjo buvęs JAV iždo sekretorius Lawrence'as Summersas.
Pasiūlos šokas iš principo kelia daugiau problemų politikos formuotojams, nes nėra paprasta greitai atkurti gamybos, transporto ir komunikacijos tinklus ar gamtos išteklių produkciją, paveiktą netikėto smūgio.
Dažniausiai tokiais atvejais įsikiša fiskalinės valdžios institucijos, kurios iki šiol sėdėjo gale, užleisdamos vairą centriniams bankams. JAV, Japonija, Italija ir Pietų Korėja yra tarp tų, kurios ėmėsi kurti paketus viruso trikdžiams šalinti, nors daugeliu atveju jie yra susiję su sveikatos priežiūros pramone ir gydymu bei prevencija, o ne su platesne ekonomika.
Normos „bejėgės“
„Suprantama, normų mažinimas nepadės pripildyti ištuštėjusių maisto prekių lentynų, – teigia „Principal Global Investors“ vyriausioji strategė Seema Shah. – Monetarinė politika tampa bejėgė, kai pasiūla tiesiog negali patenkinti paklausos“, – sako ji.
Kalbant apie paklausos šoką, kai centriniai bankininkai paprastai tampa pirmaisiais pagalbos teikėjais, dėl paties šoko pobūdžio šį kartą platesnis monetarinis atsakas gali būti mažiau veiksmingas. Nors mažesnės skolinimosi išlaidos gali suteikti namų ūkiams didesnę perkamąją galią, ši priemonė yra ribota, kai milijonai žmonių užsidaro namuose dėl antivirusinių taisyklių – arba tiesiog bijodami užsikrėsti.
Tai gali padėti paaiškinti Kinijos Liaudies Banko sprendimą pasitelkti tikslines kredito priemones, o ne didelio masto palūkanų normų sumažinimą po to, kai šių metų pradžioje šalyje išplito virusas. Kinijos reguliavimo institucijos leido bankams skirti daugiau neveiksnių paskolų ir sušvelnino obligacijų pardavimo gaires.
Federalinei rezervų sistemai taip pat gali tekti imtis ekspansyvesnių veiksmų, teigia „Credit Suisse Group AG“ analitikai. Zoltanas Pozsaras ir Jamesas Sweeney antradienį pabrėžė, kad sutrikimai pasaulinėje tiekimo grandinėje savo ruožtu gali sukelti mokėjimo trikdžius ir priversti sugriežtinti finansavimo sąlygas.
Europos Komisija taip pat ruošiasi galimiems sukrėtimams užsitęsusios epidemijos atveju. „Dėl likvidumo trūkumo įmonėse, kurioms tenka sustabdyti gamybą, gali kilti kaskadinis poveikis, kurį dar labiau sustiprins ir išplės finansų rinkos“, – nurodoma komisijos pranešime, kurį matė „Bloomberg“.
Praėjusią savaitę buvo stebimas didžiausias pasaulinių akcijų nuosmukis po kredito krizės – staigus krytis iš rekordinių „MSCI All Country World Index“ aukštumų, pasiektų dar visai neseniai, vasario 12 d. Rodiklis išlieka maždaug 8 proc. žemesnis už minėtąjį aukščiausią tašką po 2,7 proc. padidėjimo trečiadienį, kurį paskatino JAV sprendimas dėl išlaidų ir kai kurių investuotojų nusiraminimas, susijęs su tuo, kad demokratų kandidatui į prezidentus Joe Bidenui puikiai sekėsi preliminariame „Super Tuesday“ balsavime. Vis dėlto neatmestina tolesnių rinkos sutrikimų rizika.
„Nors Federalinės rezervų sistemos tarifų mažinimas tarnavo jos tikslams iki pat 2019 m. pabaigos, tolesnis mažinimas šiuo metu gali teikti ribotą paramą rinkoms“, – pabrėžė Jingyi Pan, Singapūro „IG Asia Pte“ rinkos strategė.
Visa tai įpareigoja politikos formuotojus imtis išradingesnių veiksmų. Vyriausybės išlaidos gali nepajėgti sustabdyti viruso plitimo, tačiau jos gali padėti atstatyti krentančią vartotojų paklausą. „Morgan Stanley“ vyriausiasis ekonomistas Chetanas Ahya prognozuoja, kad keturiose pagrindinėse išsivysčiusiose ekonomikose ir Kinijoje šiais metais fiskalinis deficitas padidės bent iki 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto – daugiausiai nuo 2011 m. ir daugiau nei pernai (4,1 proc.).
„COVID-19 yra ypač pražūtingas ekonominis šokas, nes sukrėtimą išgyvena tiek pasiūla, tiek paklausa“, – teigia Markas Zandi, „Moody's Analytics“ vyriausiasis ekonomistas.
