Štai ką reiškia gyventi be santaupų: netikėtas įvykis kauniečio gyvenimą pavertė tikru košmaru

Netekę nuolatinio pajamų šaltinio, beveik 21 proc. Lietuvos gyventojų iš savo turimų santaupų negalėtų išgyventi nė mėnesio – tokią situaciją atskleidė neseniai „Delfi“ užsakymu atliktos apklausos „Spinter tyrimai“ rezultatai. Su kokiomis rizikomis susiduria apie taupymą negalvojantys asmenys, rodo ir savo pasakojimu pasidalinusio kauniečio Dariaus istorija: netikėtai patirta trauma vyrą įkalino namuose daugiau nei dviems mėnesiams laiko, per kuriuos vyras išmoko svarbią pamoką.

Patirta trauma tapo pamoka: pasigailėjo, kad anksčiau netaupė pinigų

Praėjusį rudenį atostogauti pasiruošusiam kauniečiui Dariui planus pakeitė netikėta trauma. Švenčiant draugo gimtadienį, nepavykęs šuolis nuo batuto baigėsi blauzdos kaulo lūžiu.

„Šokinėjom kieme ant batuto, draugas demonstravo salto – paklausė, gal norėčiau pabandyti. Turėjau bilietus kelionei ir nenorėjau jokios rizikos, atsakiau, kad gal kitą kartą. Maniau, kad elgiuosi atsargiai ir nebūčiau pagalvojęs, kad gali nutikti kažkas blogo, bet šokant nuo batuto ant slidžios žolės pasikreipė koja. Viskas įvyko per sekundės dalį – toliau pamenu tik skausmą ir mintį, kad sugadinau draugui gimtadienį per savo žioplumą“, – šiandien juokiasi Darius.

Toliau gimtadienis tęsėsi gydytojų kabinete, kuriame vyras išgirdo, kad mažiausiai mėnesį turės praleisti su įtvaru ir susilaikyti nuo bet kokios aktyvios veiklos. Tai reiškė, kad vyras negalės vykti suplanuotų atostogų ir kurį laiką bus nedarbingas.

„Didžioji klaida buvo ta, kad iki tol gyvenau „nuo algos iki algos“ – mėgau išlaidauti, lyg nieko blogo man negalėtų nutikti. Turiu pastovų darbą, esu ramus dėl savo atlyginimo, kuris visada mokamas laiku, tai kaskart atsiskaičiuoju sumą būsto paskolai, automobiliui, mokesčiams, likusius pinigus irgi randu, kaip išleisti. Kai patyriau traumą ir gavau nedarbingumą porai mėnesių, gaunamos išmokos nesudarė pilno atlyginimo. Artėjo metas išsimokėti paskolą, eurų – nėra, tai sukausi iš padėties, prašiau ir tėvų pagalbos. Tą rudenį gavau nesmagią pamoką, kad visada reikia turėti pinigų nenumatytiems atvejams. Gyvenam šia diena, ne visada apie tai pagalvojam, o tai gali įklampinti į skolas“, – svarsto Darius.

Lūžus kaului, darbingumas gali būti prarandamas net iki 4 mėnesių

Šeškinės poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas Valdemar Grinevič pastebi, kad dažniausiai pasitaikančios traumos yra įvairių lokalizacijų žaizdos, sumušimai, raiščių patempimai, kaulų lūžiai.
Anot jo, traumų pobūdis, dažnis ir sunkumas priklauso nuo sezoniškumo, o minėtų traumų gydymas yra sudėtingas ir kompleksinis.

„Gali būti taikomi neoperaciniai ir operaciniai gydymo būdai, ambulatorinis ir stacionarinis gydymas. Gydymo būdas priklauso nuo traumos sudėtingumo, dažniausiai taikomi neoperaciniai gydymo būdai. Pacientai patirtas traumas dažniausiai gydo ambulatoriškai“, – teigia V. Grinevič.

Traumų atvejais, pacientai tampa laikinai nedarbingais, jiems išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Kaip aiškina Šeškinės poliklinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, nedarbingumo laikotarpis trunka visą aktyvaus gydymo laikotarpį, kuris nuo traumos pobūdžio ir sudėtingumo bei individualių pacientų savybių yra skirtingas:

Sumušimų, patempimų, žaizdų atvejais gydymas ir nedarbingumo laikotarpis trunka vidutiniškai apie 2–3 savaites.

Nesudėtingų lūžių atvejais gydymas ir nedarbingumo laikotarpis trunka vidutiniškai apie 6–8 savaites.

Sudėtingų lūžių atvejais gydymas ir nedarbingumo laikotarpis trunka vidutiniškai apie 3–4 mėnesius.

„Traumų gydymas apima režimą, ramybę, imobilizaciją, medikamentų naudojimą, operacinį gydymą, reabilitacines priemones. Svarbus yra gydytojo ir paciento bendradarbiavimas gydant traumas. Svarbu pacientui susipažinti su gydymo rekomendacijomis ir jas vykdyti, o nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikotarpiu paisyti elgesio taisyklių, su kuriomis supažindina gydytojas“, – pabrėžia V. Grinevič.

Valstybinis socialinis draudimas: ką gausite traumos atveju?

Lietuvoje veikia šios valstybinio socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei privalomasis sveikatos draudimą.

Kaip aiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Armalis, socialinis draudimas iš dalies kompensuoja gyventojo prarastas pajamas dėl draudiminio įvykio, kuriuo gali būti, pavyzdžiui, liga, motinystė ar tėvystė, darbo netekimas, trauma.

„Socialinio draudimo nauda ta, kad apdraustas žmogus, kuris dėl susiklosčiusių aplinkybių kuriam laikui neteko savo pajamų, gaus išmokas, iš dalies kompensuojančias tas prarastas pajamas. Draudimo išmokų dydis priklauso nuo draudžiamojo pajamų ir įmokų dydžio. Jeigu žmogus neteko didesnių pajamų, daugiau ir kompensuojama, nors taikomi tam tikri apribojimai – daugeliui išmokų yra taikomos „grindys“, kai išmoka negali būti mažesnė nei tam tikras dydis, ir „lubos“ kai išmoka negali viršyti tam tikros maksimalios ribos. Taip pat yra nustatyti tam tikri išmokų terminai ir trukmė“, – aiškina S. Armalis.

Taip pat jis prideda, kad išmokų dydis nepriklauso nuo to, ar žmogus dirba visu, ar puse etato, ar yra samdomas darbuotojas, ar draudžiasi savarankiškai – tik savarankiškai dirbantieji yra draudžiami ne visomis draudimo rūšimis, bet už tas draudimo rūšis, kuriomis nėra draudžiami, jie ir įmokų nemoka. Išmokų dydis priklauso nuo turėtų pajamų ir, atitinkamai, įmokų dydžio.

„Pagrindinis patarimas – laiku sumokėti įmokas, būti apdraustu visų rūšių socialiniu draudimu ir įgyti teisę gauti išmokas, kai jų prireikia. Tie, kas ieško būdų mokėti kuo mažesnes įmokas, negali tikėtis tokių pat išmokų, kokias gautų mokėdami didesnes įmokas nuo didesnių pajamų. Atsidūrus ligoninėje ar patyrus ilgalaikę traumą rekomenduojama nedelsiant apie tai informuoti savo darbdavį ir „Sodrai“ pateikti prašymą ligos išmokai gauti. Galima pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai – tuomet ateityje susirgus prašymų teikti nereikės. Paprastai ligos išmoka paskiriama ir išmokama per maždaug dvi savaites pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui“, – teigia S. Armalis.

Dirbant savarankiškai, „Sodra“ priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo gali tik tuomet, kai gyventojas yra sumokėjęs socialinio draudimo įmokas. Kadangi savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas sumoka įprastai vieną kartą per metus, tai ir ligos išmokos tenka palaukti. Tačiau ir savarankiškai dirbantiems gyventojams sudaryta galimybė socialinio draudimo įmokas mokėti avansu – už einamąjį mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Tokiu atveju „Sodra“ turi informaciją apie gyventojo draudžiamąsias pajamas ir pagal jas gali skirti ir išmokėti išmokas.

Tuo metu, verslo liudijimų turėtojai yra draudžiami tik privalomuoju sveikatos draudimu ir pensijų socialiniu draudimu, todėl kitų draudiminių įvykių atveju (liga, motinystė) jie išmokų negautų. Kad gyventojas būtų apdraustas jis turėtų pasirinkti atitinkamą veiklos rūšį.

Turintys asmens draudimą, gali kreiptis dėl išmokos: kada ji priklauso?

Patirta trauma, priklausomai nuo jos sudėtingumo, gali paversti žmogų nedarbingu kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams. Tokiais atvejais gali būti susiduriama su finansiniais iššūkiais. Kaip aiškina „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas, patyrus smulkias raumenų, sausgyslių ar raiščių traumas ir skilus, lūžus arba išnirus kaulams, turintiems asmens draudimą priklauso išmokos.

„Jei esate apsidraudę asmens draudimu, tai patyrus traumą visuomet galima kreiptis ir pasiteirauti, ar tokia trauma yra draudžiamasis įvykis, ar ne. Pavyzdžiui, žmogus bėgiodamas pasitempė čiurną ir gydytojas jam paskyrė savaitės laiko gydymą namuose, elastinį tvarstį ir tepalą nuo uždegimo. Tai jau bus draudžiamasis įvykis, dėl kurio žmogus gali kreiptis į draudimą išmokos. Žinoma, jis bus paprašytas pateikti gydytojo išvadą“, – pabrėžia A. Gimbickas.

Anot jo, svarbu yra tai, kad draudimas visuomet remiasi medicininiais dokumentais ir gydytojų išvadomis, todėl ir šiuo atveju gydytojo išvada ir skirtas gydymas būtų pagrindas nustatant, ar įvykis draudžiamasis ir ar bus mokama draudimo išmoka.

„Asmens žalos vertinamos remiantis objektyviais faktiniais tyrimų rezultatais ir tai yra apibrėžta draudimo sutarties sąlygose. Lūžius patvirtinantis dokumentas yra rentgeno nuotraukos arba kitais radiologiniais tyrimo būdais užfiksuoti vaizdai. Gydytojas radiologas yra specialistas, kurio kompetencijoje yra radiologinių tyrimų rezultatų vertinimas, todėl būtent šio specialisto išvada yra lemiama, ar, pagal draudimo sutarties sąlygas, įvykis bus pripažintas draudžiamuoju. Gali būti, kad gydytojas skirs sutvirtinti galūnę gipsu, bet lūžio nenustatys – taigi gipsas ne visuomet reiškia, kad kaulas lūžo ar skilo, šį faktą turi patvirtinti gydytojas“, – aiškina A. Gimbickas.