„Jau kelis kartus kilo mokesčiai, algos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir t.t., bet smulkiesiems verslininkams suma (nuo metinės apyvartos – 45000 tūkst. Eur- red.), nuo kurios būtina registruotis PVM mokėtoju, nekinta jau daug metų“, – laiške rašė ji ir pridūrė, kad, jos manymu, šią sumą laikas didinti buvo dar tada, kada buvo didinamas GPM ir kiti mokesčiai.
„Delfi“ komentaro kreipėsi į Finansų ministeriją.
„PVM direktyva Lietuvai suteikia galimybę atleisti nuo PVM smulkaus verslo įmones, kurių metinė apyvarta neviršija 29 000 Eur ribos.
Taikyti didesnę registravimosi PVM mokėtojais ribą pagal PVM direktyvą galima tik tuomet, jei dėl to būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ir sukčiavimui. Leidimą, įprastai 3 metams remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į valstybės narės pateiktą pagrįstą prašymą, suteikia ES Taryba“, – buvo teigiama gautame ministerijos atsakyme.
Lietuva, anot Finansų ministerijos, šiuo metu naudojasi suteiktu leidimu, kuris buvo porą kartų pratęstas, ir taiko 45000 Eur registravimosi ribą.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai suteiktas leidimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., šiuo metu atliekama analizė, kurios pagrindu bus priimtas sprendimas dėl registravimosi PVM mokėtojais ribos dydžio, dėl kurio būtų kreipiamasi į Europos Komisiją teikiant prašymą dėl leidimo pratęsimo.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad didžiausią dalį (t.y. apie 90 proc.) PVM mokėtojais naujai įsiregistruojančių asmenų Lietuvoje sudaro savanoriškai įsiregistravę asmenys“, – buvo teigiama atsakyme.
Daugumoje ES valstybių narių PVM mokėtojų registravimosi riba yra mažesnė nei nustatyta Lietuvoje. Štai, kaip buvo aiškinta, Estijoje ji yra 40 000 Eur, Latvijoje – 40 000 Eur, Vokietijoje – 17 500 Eur.
