Nepaprastoji padėtis – ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.
Viešieji pirkimai ekstremaliosios situacijos metu
Atsižvelgiant į paskelbtą ekstremalią situaciją Lietuvos teritorijoje, toliau galioja ir yra taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, įskaitant Viešųjų pirkimų bei Pirkimų įstatymus. Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymuose nėra numatytų jokių išimčių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui, kai yra paskelbta ekstremali situacija.
Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str. 9 d. numatyta išimtis, kai netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas - ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamų civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3 (išskyrus greitosios pagalbos paslaugas, skirtas pacientams vežti), pirkimams. Taigi, ši išimtis taikoma, kai:
• Paslaugas teikia konkretus ūkio subjektas – ne pelno siekianti organizacija ar asociacija;
• Teikiamos konkrečios paslaugos, kurių BVPŽ kodai yra tiksliai nurodyti išimtyje.
Paslaugos, kurios teikiamos nurodytų organizacijų, taip pat yra apribotos konkrečiu sąrašu: ugniagesių ir gelbėjimo paslaugos, ugniagesių paslaugos, gaisrų gesinimo paslaugos, gaisrų prevencijos paslaugos, miškų gaisrų gesinimo paslaugos, gelbėjimo paslaugos, civilinės gynybos paslaugos, saugos paslaugos, greitosios pagalbos paslaugos.
Viešųjų pirkimų įstatymo 22 str. 12 d. numatyta išimtis, kai nereikia naudotis CVP IS, yra susijusi ne su ekstremalia situacija, o su nepaprastąja padėtimi ir objektyviu negalėjimu naudotis šia sistema.
Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai ekstremalios situacijos atveju turi teisę taikyti paprastesnius viešųjų pirkimų būdus (neskelbiamas derybas, neskelbiamą apklausą) arba nustatyti trumpesnius pasiūlymų pateikimo terminus. Šie supaprastinimai taikomi, kai yra pakankamas jų pagrindimas, t. y.:
• Susiklostė nenumatytos aplinkybės;
• Dėl nenumatytų aplinkybių būtina itin skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.
Taigi, ne visos prekės, paslaugos ar darbai gali būti įsigyjami paprastesniu būdu, o tik tos prekės, paslaugos ar darbai, kurie būtini itin skubiai, šiuo atveju, medicininės priemonės, kitos apsaugos priemonės.
Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymu valstybės rezervo valdytojas gali skirti perkančiosioms organizacijoms būtinus materialinius išteklius, pavyzdžiui, jeigu būtini valstybės rezerve esantys vaistai ar kitos medicininės priemonės. Tokiu atveju nėra vykdomi viešieji pirkimai, o ištekliai skiriami teisės aktuose nustatyta tvarka.
Taigi, žiniasklaidoje vis pasigirstantys teiginiai, kad ekstremalios situacijos atveju nebereikia vykdyti viešųjų pirkimų, yra visiškai nepagrįsti. Perkančiosios organizacijos turi racionaliai valdyti mokesčių mokėtojų lėšas ir toliau vadovautis Viešųjų pirkimų ar Pirkimų įstatymu bei tik esant visoms sąlygoms taikyti paprastesnius viešųjų pirkimų būdus.
Koronaviruso įtaka viešųjų pirkimų sutarčių vykdymui
Kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai jau yra sudarę bei vykdo viešojo pirkimo sutartis, gali kilti konkrečių kliūčių jas vykdant dėl koronaviruso paskelbtų ribojimų ar draudimų kitose valstybėse, pavyzdžiui, Kinijoje, Šiaurės Italijoje.
Viešojo pirkimo sutartyse paprastai yra įtvirtinta, kad nei viena šalis nelaikoma pažeidusia sutartinių įsipareigojimų, jeigu jų negali įvykdyti dėl force majeure aplinkybių. Force majeure yra reguliuojama Civilinio kodekso 6.212 str. bei Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
Force majeure tai – aplinkybės, kurių sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 nėra nustatyta, kad Kinijos ar Šiaurės Italijos valdžios sprendimai, kurie susiję su verslo ribojimais, laikytini force majeure aplinkybėmis. Pats koronavirusas ar kiti susirgimai nėra atskirai išskirta kaip nenumatyta aplinkybė, tačiau tiekėjai turi teisę kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus su įrodymais, kad koronavirusas daro tiesioginę įtaką jų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Gavus Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymą, tai gali būti naudojama kaip įrodymas dėl force majeure aplinkybių.
Būtina sąlyga pasinaudoti force majeure aplinkybėmis – tinkamas pranešimas apie šias aplinkybės kitai sutarties šaliai, šiuo atveju perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui.
Taigi, viešųjų pirkimų sutarčių šalys turi konkrečiai įsivertinti, kokią įtaką koronavirusas ir Kinijos, Šiaurės Italijos ar kitų valstybių priimti ribojimai daro sutarties vykdymui, kreiptis dėl force majeure patvirtinimo į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos išdavimo, informuoti perkančiąsias organizacijas ar perkančiuosius subjektus. Šiomis aplinkybėmis negali būti piktnaudžiaujama, jos taikomos tik tokį laikotarpį, kurį trunka nustatytos force majeure aplinkybės.
