Irano vyriausybė tapo liaudies pasipiktinimo ir pajuokos taikiniu dėl jos lėtos ir sutrikusios reakcijos į viruso protrūkį, jau nusinešusį bent 66 žmonių gyvybių. Kiek yra iš tikrųjų virusu užsikrėtusių žmonių, sprendžiant iš nuolat kintančių pranešimų, neaišku.
Vieni iš nepatenkintųjų – itin didelę įtaką turinti dvasininkija, nenusiteikusi kištis į religines apeigas. Šiitų piligrimai, besilankantys po šventyklas Komo rajone, taip pat Mashade (Irane) ir Nadžafe (Irake), vardijami kaip pirminis ligos išplitimo šaltinis Persijos įlankos regione.
Vis dėlto tikintieji ir toliau veržiasi į šventyklas. Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad penktadienio pamaldos vyks kaip įprastai Teherane, kur pagrindinė Mosalos mečetė gali sutalpinti dešimtis tūkstančių.
Tuo tarpu vartai į Komą, miestą su dviem milijonais gyventojų ir koronaviruso protrūkio epicentrą Irane, lieka laisvi, visiškai priešingai nei Italijoje ir Kinijoje, kurių viruso paveiktuose miestuose įvestas karantinas.
„Kyla svarbiausias klausimas: kodėl Komas nekarantinuojamas, – svarstė 28-erių metų fotografas Medhis, gyvenantis ir dirbantis Komo mieste. – Kiekvieną dieną padėtis prastėja. Jie dezinfekuoja šventyklą kas valandą, bet žmonės, deja, toliau ten plūsta, iš pagarbumo liesdami ir bučiuodami viską aplinkui.“
Saudo Arabija, kad sustabdytų koronaviruso plitimą į šalį, laikinai sustabdė religines išvykas į Meką ir Mediną, kurios pritraukia milijonus žmonių per metus kaip švenčiausi islamiškojo pasaulio miestai.
Pasak Medhio, Komo mieste arbatinės, kaljaninės ir sporto salės uždarytos, kaip ir dauguma restoranų bei parduotuvių, gatvės apytuštės. Trūksta virusų testų komplektų, o neseniai pristatyta apsauginių kaukių partija išgraibstyta per kelias valandas.
Vyriausybė ėmėsi dalyti visuomenei paketus, kuriuos sudaro apsauginės kaukės, dezinfekavimo priemonės ir sanitarinės pirštinės, bet atsargų nepakanka visam miestui aprūpinti, sakė Mehdis.
Pasak vairuotojo Hamido, dirbančio „Snapp“ tinkle, vadinamame „Uber“ analogu Irane, trečiadienį paprastai gyvas, triukšmingas Didysis turgus, arba „Grand Bazzar“, buvo ištuštėjęs, visgi žmonės ir toliau lankėsi Imamzadeh mečetėse-mauzoliejuose, kaip ir Fatimos Masoumeh šventovėje.
Problema ta, kad žmonės įsižeistų, jeigu būtų neprileisti prie šventųjų Komo vietų, kalbėdamas telefonu savo automobilyje aiškino Hamidas.
„Tai religingas miestas, - sakė jis. – Jeigu būtų mano valia, aš uždaryčiau visas Imamzadeh mečetes ir šventovę, bet žmonės eina visur, kur tik nori.“
Žinoma, yra ir kitų ne mažiau svarbių priežasčių, paaiškinančių Irano reakciją. Dėl JAV įvestų sankcijų trūksta medicinos priemonių atsargų, o teikiant pirmenybę geopolitikai, o ne savo vidaus sveikatos sistemoms, apie tris milijonus apsaugos kaukių nukeliavo į Kiniją, nors jau dabar jų reikia pačiai šaliai.
Antradienį Kinijos ambasada Teherane pranešė mainais dovanojanti 250 000 kaukių Irano sveikatos ir medicinos švietimo ministerijai, rašo oficialias Kinijos leidinys „People‘s Daily“.
Iranas susiduria su didesniais trikdžiais, nei jis galėtų sau leisti.
Jungtinių Valstijų sankcijoms pakirtus šalies naftos pardavimus, Irano ekonomika tampa priklausoma nuo prekių eksportui savo kaimynėms, kurios šiuo metu uždaro savo sienas. Rialas, nuostolių patirianti Irano valiuta, nuo vasario 12 dienos nukrito 11,5 proc., kaip praneša trys valiutų prekiautojai Teherane.
Komo miestui piligrimystė yra labai svarbi. Šį gyvasties pilną miestą per metus aplanko apie 20 mln. šalies gyventojų ir 2,5 mln. užsienio turistų. Dabar miestas skaudžiai pakirstas COVID-19 viruso: Irano valstybinė televizija patvirtino, kad bendras užsikrėtusiųjų skaičius Irane skaičius, pirmadienio dienos duomenimis, siekia 1500.
Vasario 21 dieną Fatameh Massoume šventovės prižiūrėtojas apkaltino Jungtines Valstijas nusitaikius į jo miestą koronavirusu: anot jo, „priešas“ mėgino pasėti baimę ir palaužti Irano pasipriešinimą.
Vis dėlto, „negalima visos kaltės priskirti pareigūnams, - telefonu sakė fotografas Mehdis. Nors šventykla ir mečetės liko atdaros, jose daug mažiau žmonių nei paprastai. Problema ta, kad tikintieji kategoriškai nusiteikę ir toliau jose lankytis“.
Kiek tiksliai yra užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų nuo viruso religiniame Irano mieste, lieka neaišku. Dar vasario 24 d. vienas konservatorių parlamentaras pareiškė, kad mieste užfiksuota 50 mirčių nuo koronaviruso, - tokį skaičių valdžia greitai paneigė.
Vis dėlto vyriausybės statistika pakurstė nepasitikėjimą, jau vien dėl to, kad nedidelis registruotų atvejų skaičius palyginti su aukų skaičiumi reikštų, kad mirtingumo koeficientas yra kelis kartus aukštesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamą 2 proc. epidemijos mirtingumo rodiklį.
Papildomos sumaišties sukėlė ir Komo Medicinos mokslų universiteto vadovo pavaduotojas, paskelbęs, jog pastarosiomis dienomis buvo hospitalizuoti 434 ligoniai, įtariami užsikrėtę koronavirusu, trečiadienį skelbė pusiau oficiali „Mehr“ naujienų agentūra.
Toks skaičius būtų daug kartų didesnis už visų užsikrėtusiųjų Irane skaičių, kokį skelbia šalies vyriausybė. Jis pats taip pat buvo patalpintas į karantino zoną dėl įtarimų užsikrėtus virusu.
Kuveite vasario 24 d. koronaviruso COVID-19 atvejai nustatyti trims asmenims, evakuotiems iš Mašhado, nors Irano valdžia nenustatė tame mieste nė vieno koronaviruso atvejo.
Nepakankamai griežta Irano reakcija smarkai kontrastuoja reakcijai Italijoje, kuri izoliavo dešimt miestelių, esančius į pietus nuo Milano, ir vieną netoli Venecijos iškart po to, kai toje zonoje buvo nustatytas COVID-19 viruso protrūkis.
Šalis taip pat nutraukė vieno iš garsiausių pasaulyje kultūros festivalio, Venecijos karnavalo, renginius. O priemonės, kurių ėmėsi Kinija po to, kai jos pirminės pastangos prislopinti naujieną apie viruso protrūkį subliuško, - dar drakoniškesnės.
