Prioritetas pastatams?
Pagrindinis Alytaus administracijos siūlomas švietimo tinklo reformos akcentas – pastatai, bet ne švietimo kokybė. Miesto valdininkų siūlomas projektas numatė, kad reikia griauti Likiškėlių progimnaziją, uždaryti kitas kokybiškai ir efektyviai veikiančias mokyklas. Su šiais siūlomais sprendimais kategoriškai nesutinka švietimo įstaigų bendruomenės: tėvai, mokytojai, vaikai. Alytuje viešėjęs švietimo profesionalas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius Miša Jakobas taip pat pabrėžė, kad toks sprendimas būtų klaida visam miestui.
Alternatyva – kitoks požiūris į švietimo tinklo valdymą
Drauge su keliais Alytaus miesto tarybos nariais paruošėme alternatyvą siūlomam administracijos projektui. Kodėl? Nes reformos tikslas turėtų būti ne skaldyti visuomenę, bet gerinti švietimo kokybę, aplinką. Turime suprasti, kad kalbėdami apie mokyklų tinklą ir kiek mokyklų turi būti mieste, reikia kalbėti ir apie to tinklo finansavimo tvarką.
Šiandien jokia mokyklų ūkio finansavimo tvarka Alytuje nėra patvirtinta. Tai sudaro sąlygas valdininkams biudžeto lėšas skirstyti neskaidriai. Todėl dažnai mokyklų ūkio finansavimas susijęs, ne su joje besimokinančių vaikų skaičiumi, o mokyklų vadovų partiškumu arba joje įdarbintų partijos bičiulių ar giminaičių kiekiu. Užsienio šalių bei kai kurių Lietuvos miestų pavyzdžiai rodo, kad aukštus ugdymo kokybės rezultatus pasiekti galima taikant šiuolaikinius valdymo metodus.
Nuo ko pradėti, kas gi tai yra? Visų pirma, tai yra vertybinis aspektas – įstatymų laikymasis. Dabartinio Alytaus švietimo tinklo reformos kontekste aiškiai matome, kad miesto administracija nesilaiko įstatymo. Juk LR Švietimo įstatyme labai tiksliai parašyta, kad mokyklą renkasi tik mokiniai, tai yra jų tėvai arba globėjai. Jeigu mokiniai pasirenka vieną ar kitą mokyklą, tai miesto ar rajono tarybos narių uždavinys yra skaidriai ir racionaliai skirti resursus vaikų ugdymo procesui užtikrinti.
Deja, bet kol kas šis įstatymas Alytuje negalioja. Iki šiol tik valdininkai spręsdavo, kiek ir kokią mokyklą finansuoti. Ketvirtadienį pristatomas miesto valdininkų siūlomas projektas nekeičia esamos situacijos, o valdininkai ir toliau spręstų, į kurią mokyklą turi eiti vaikai. Mūsų paruošta alternatyva aiškiai pasisako, kad tik tėvai sprendžia, kur turi mokytis jų vaikams. Taip pat tik mokyklų vadovai kartu su mokyklų tarybomis ir tėvais gali nuspręsti, kaip efektyviai ir racionaliai tvarkytis.
Šiuolaikiškas ir modernus požiūris taip pat asocijuojasi su šiuolaikišku finansų, lėšų valdymu ir vadyba. Kiekvienas sprendimas turi turėti ir ekonominį pagrindimą. Skirti lėšas priklausomai nuo mokyklą lankančių vaikų skaičiaus įpareigoja LR Švietimo įstatymo 67 straipsnis. Mūsų alternatyvoje aiškiai sakoma:
Reikia nustatyti vienodą ūkio išlaidų krepšelį visoms pradinėms, progimnazinėms ir gimnazinėms klasėms (pvz., 390–410 eur. vienam mokiniui arba atitinkama suma klasei);
Nustatyti skirtingo dydžio krepšelius specialiųjų poreikių turintiems vaikams;
Nustatyti protingą, maksimalų plotą, reikalingą mokiniui (minimalų 5 kv. m. ir maksimalų 12 kv. m. patalpų plotą tenkantį vienam mokiniui bendrojo ugdymo mokyklose).
Pasirinkus mūsų siūlomą alternatyvą, skaidriai ir efektyviai tvarkant finansus jau artimiausiu metu galėtume sutaupyti 580 tūkst. eur. mokesčių mokėtojų pinigų. Leidus tėvams patiems nuspręsti, kur mokytis jų vaikams, švietimo įstaigos pradėtų tarpusavyje konkuruoti, o tai skatintų ugdymo kokybės gerėjimą.
Švietimo tinklo reforma – tai geras išbandymas miesto tarybai. Jeigu politikai pasirinks šiuolaikišką požiūrį į vadybą, finansų tvarkymą, yra didelė tikimybė, kad ši tvarka būtų pritaikyta ir kitose miesto srityse. Taip naudą pajustų visi alytiškiai.