Ambasadorius Richardas Grenellis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam nurodė „duoti aiškiai suprasti, kad bet kuri valstybė, pasirinkusi nepatikimą 5G pardavėją, rizikuoja sukelti realų pavojų žvalgybai ir informacijos dalijimuisi su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygmeniu“.
Šis komentaras „Twitter“ be jokių abejonių buvo konkrečiai skirtas „Huawei Technologies Co“, nors ambasadorius įmonės pavadinimo ir nepaminėjo. R. Grenellio teigimu, D. Trumpas tokį nurodymą pateikė skrisdamas prezidentiniu lėktuvu.
JAV gynyba Kiniją įvardija kaip svarbiausią prioritetą. Nuogąstavimus dėl „Huawei“ technologijų savaitgalį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje pakartojo ir JAV delegacija, vadovaujama JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo ir parlamento pirmininkės Nancy Pelosi.
Pareigūnai perspėja, kad „Huawei“ technologinių sprendimų pasirinkimas gali pakenkti bendradarbiavimui su Amerikos sąjungininkais, nes D. Trumpo vykdoma griežta prekybos taktika pradėjo kaišioti pagalius į ratus jo administracijos santykiams ir gynybos srityje.
„Su tuo sutinka tiek respublikonai, tiek demokratai. Jeigu pasirinksite „Huawei“ kelią, sudeginsite labai daug tiltų“, – teigia respublikonų senatorė iš Pietų Karolinos Lindsey Graham.
Europos lyderiai „Huawei“ krizės akivaizdoje stengiasi laikytis nuosaikios pozicijos ir išsaugoti svarbius santykius su abiejomis JAV ir Kinijos prekybos karo pusėmis. N. Pelosi pasisakymas penktadienį leido suprasti, kad nevertėtų naiviai viltis, jog problema išsispręs savaime, jeigu demokratai gruodį atsikovos Baltuosius Rūmus.
Struktūrinė įtampa
Aukšto rango saugumo pareigūnų susitikime atmosfera šį kartą, lyginant su praeitais metais, kai susikirto JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo geresnė. Tik štai struktūrinė įtampa tarp JAV ir Europos didesnė nei bet kada anksčiau: eksportas į Kiniją Europai tapo itin svarbus žemyno ekonomikos modelio elementas, o kinai žada rimtą atsaką Europai, jeigu žemyno bendrovės paklausys D. Trumpo ir imsis blokuoti vieną iš didžiausių Kinijos technologijų bendrovių.
Jungtinės Valstijos priverstos kitaip suktis iš padėties, nes bandymai priversti sąjungininkus Europoje sekti jų pavyzdžiu apmaudžiai žlugo: Europos Sąjunga taip ir nepakluso reikalavimui atsisakyti „Huawei“ paslaugų.
Net ir Jungtinė Karalystė, kuri po sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos visomis priemonėmis stengiasi patekti po Vašingtono sparneliu, nusprendė rinktis „Huawei“ technologiją.
„Šiuo metu vyksta technologinis šaltasis karas, kuris demonstruojamas labai aiškiai, bet Europa į jį veltis nenori. Dar niekada amerikiečiai ir europiečiai taip skirtingai neregėjo saugumo grėsmių“, – sako politinių rizikų konsultacijų centro „Eurasia Group“ prezidentas ir įkūrėjas Ianas Bremmeris.
Kaip ten bebūtų, tokie nesutarimai gali turėti itin skaudžių pasekmių Vakarų galingiesiems bandant atsilaikyti prieš technologinius Pekino pranašumus.
2015 metais Kinija pristatė ambicingą planą pasiekti lyderės pozicijų tokiose srityse kaip komunikacijos, informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas, ir labai sėkmingai juda užsibrėžto tikslo link.
„Huawei“ tapo tikru Jungtinių Valstijų nesaugumo ir baimių simboliu.
„Jeigu nesuvokiate pavojaus ir dėl jo nesiimate veiksmų, galiausiai jis gali sukelti realią grėsmę tam, kas dar vadinama sėkmingiausiu kariniu aljansu istorijoje – NATO“, – Miunchene sakė gynybos sekretorius Markas Esperis.
Europiečiai jau dabar nerimauja dėl NATO būklės.
Atidarydamas Bavarijos žemės sostinėje vykusią konferenciją, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris apkaltino D. Trumpo administraciją atmetant „patį tarptautinės bendruomenės principą“.
Anot prezidento, D. Trumpo manymu, kiekviena valstybė turi pirmiausia rūpintis tik savimi ir savo interesus pastatyti pirmiau kitų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris yra sakęs, kad „NATO išgyvena smegenų mirtį“, praėjusį savaitgalį akcentavo, kad Europai vertėtų pačiai labiau rūpintis savimi kaip strategine galia.
Nuo tada, kai Amerikos prezidentu buvo išrinktas D. Trumpas, jis bandė užbaigti Irano branduolinį susitarimą, pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir vis grasina Europos Sąjungai naujais tarifais.
Taigi, M. Pompeo teiginys, esą, kalbos apie transatlantinių santykių žlugimą, „smarkiai perdėtos“, sutiktos gana skeptiškai.
Po kelių valandų Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Danas Brouillette džiaugėsi, kad JAV sankcijoms pavyko suardyti 6 mlrd. dolerių projektą, turėjusį sujungti Vokietiją ir Rusiją nauju Baltijos vamzdynu „Šiaurės srautas 2“.
Europai, atsidūrusiai tarp Jungtinių Valstijų ir jų pasaulinių varžovių, situacija gali tik dar blogėti.
Nors D. Trumpas dažnai spekuliuoja santykiais su Kinijos vadovu, abiejų valstybių konkurenciją nuo tada, kai praeitą mėnesį buvo pasirašytas „pirmosios fazės“ prekybos susitarimas, tik sustiprėjo. Prieš savaitę Jungtinės Valstijos apkaltino Kinijos kariuomenės narius dėl vienos iš didžiausių duomenų vagysčių Amerikos istorijoje, o neseniai apkaltino „Huawei“ veiksmais, prilygstančiais intelektinės nuosavybės vagystei.
Pasaulio politinei dienotvarkei nepadeda ir koronaviruso keliama panika. Iš Kinijos kilęs virusas grasina kaip reikiant nustekenti pasaulio ekonomiką.
„Deja, bet tikimybė, kad per trumpą laiką dabartinė krizė tik dar pagilės, labai reali“, – pripažįsta I. Bremmeris.
