Išbandė daug įvairių būdų
Mintis, jog reikia pradėti keisti gyvenimo būdą, Giedrę aplankė tą dieną, kai su šeima ji išvyko atostogauti. Neseniai moteris buvo pagimdžiusi antrą dukrą ir svėrė daugiausiai savo gyvenime – 75 kg.
„Kadangi esu neaukšta, toks svoris man yra nemažas. Atostogaujant užsienyje pajaučiau, kad man sunku eiti, lipti į kalną, greičiau pavargstu. Tada supratau, kad tai man trukdo gyventi ir reikia kažką keisti, – pasakojo Giedrė.
– Gyvenime buvo daug vienokių ar kitokių bandymų numesti svorį, bandžiau laikytis įvairių dietų. Tačiau vieną dieną atėjo suvokimas, kad reikia laikytis ne dietų, o keisti visą gyvenimo būdą norint, kad rezultatai būtų teigiami.“
Tuo metu pašnekovei buvo 25-eri. Giedrė pasakoja, kad iškart pradėjo ieškoti įvairios informacijos internete.
„Tam paskyriau daug laiko. Bandžiau pritaikyti tai, kas tinka man. Išbandžiau daug įvairių būdų: žaliavalgystę, veganizmą ir nemažai kitų dietų, bet vegetarė likau iki šiol. Kai pradėjau mesti svorį, vyras žiūrėjo truputį nepatikliai. Pasakė, kad mane palaikys, tačiau jis to paties nedarys“, – linksmai prisiminė Giedrė.
Vis dėlto po kiek laiko ne tik Giedrė, bet ir visa šeima pradėjo keisti savo įpročius.
„Kadangi rinkdama informaciją ir besidomėdama sveika gyvensena viską pasakojau ir vyrui, po truputį jis irgi pradėjo sekti mano pavyzdžiu ir pakeitė savo mitybą. Vėliau geras pavyzdys užkrėtė visą šeimą. Žinoma, pokyčiams tikrai reikėjo daug valios, bet šeimos palaikymas suteikė stiprybės“, – šypsosi G. Šedbarienė.
Dabar moteris sveria apie 50 kg, bet sako, kad retkarčiais tikrai neatsisako ir torto gabalėlio.
„Nesu sveikos mitybos fanatikė, todėl, žinoma, būna ir nuklydimų, ne visada pavyksta laikytis tokio pat režimo. Per šventes suvalgau ir torto. Sveika mityba turi užimti didžiąją dalį laiko, bet dėl nuklydimų savęs bausti tikrai nereikia“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasikeitė ir požiūris į gyvenimą
G. Šedbarienė sako, kad neturi itin griežtų taisyklių, tačiau yra keletas principų, kurių stengiasi laikytis.
„Laikausi protarpinio badavimo ir atidžiai stebiu, ką valgau. Žinoma, būna įvairių nuklydimų, bet po jų vėl stengiuosi grįžti į vėžes. Kiek įmanoma, atsisakiau cukraus, nors, žinoma, svečiuose ar per šventes kartais jo išvengti nepavyksta. Tačiau namuose cukraus neturime“, – sakė G. Šedbarienė.
Alkoholio Šedbarų namuose taip pat nerasite – šeima jo nevartoja jau 10 metų.
„Tiesiog nebejaučiame poreikio svaigintis, dabar mokame ir kitaip atsipalaiduoti, be to, alkoholis tikrai nepalankus sveikatai. Kasdien, net ir savaitgaliais, keliamės apie 6-7 ryte, miegoti einame apie 22 valandą. Organizmas dabar taip jau įpratęs, tad neretai nereikia nė žiūrėti į laikrodį. Dažniausiai nevalgau vakarienės, kadangi apie metus laikausi protarpinio badavimo, – kalbėjo moteris.
– Dabar su visa šeima stengiamės ne tik sveikai maitintis, bet ir apskritai į gyvenimą žiūrėti sveikiau, vadovautis zero waste principais, saugoti gamtą. Vis dėlto nesivadovaujame kokiomis nors griežtomis gyvensenos taisyklėmis. Tiesiog stengiamės pasirinkti, kas kiekvienam šeimos nariui tinka“.
Pasak G. Šedbarienės, šeima daug dėmesio skiria šviežiam ir namuose gamintam maistui.
„Netoleruoju gliuteno, todėl nevalgau baltų miltų, esu vegetarė, tad nevalgau mėsos ir žuvies. Stengiamės valgyti kuo daugiau namuose gaminto maisto iš šviežių produktų. Maistą neretai pasiruošiame ir prieš keliones, nešamės į darbą ar įdedame vaikams į mokyklą. Valgome daug daržovių: šviežių, raugintų, ankštinių. Tad pagrindinė taisyklė – kuo daugiau šviežio namuose gaminto maisto“, – pasakojo G. Šedbarienė.
Paklausus, kaip prabėgus 10 metų pavyko išlaikyti tokį pat svorį, pašnekovė atsako, jog didelės paslapties nėra.
„Man pačiai įdomu tai daryti. Sveiką vegetarinį maistą gaminu ir vaikų stovyklose, tuo nuolat domiuosi ir stengiuosi nepamesti motyvacijos. Specialiu sportu neužsiimu, ilgą laiką lankiau jogą, bet dabar tam, deja, nerandu laiko. Vis dėlto nepamirštu judėti, einu į žygius, važinėju dviračiu, kasdien su šeima einame pasivaikščioti“, – kalbėjo moteris.
G. Šedbarienė džiaugiasi, jog savijauta, numetus nereikalingus kilogramus, pasikeitė labai smarkiai.
„Dabar lengvai galiu kopti į kalną, važiuoti dviračiu, plaukti ir, nors, tikrai nesu sportininkė ir neturiu puikios fizinės formos, bet judėti man nėra sunku. Šiuo metu daug keliaujame su šeima, jaučiu didžiulį palengvėjimą. Ne tik fizinį, bet ir emocinį, – sakė Giedrė.
– Nuotaika irgi pagerėjo, bet, manau, ne tik dėl sveikos mitybos, o dėl viso pakitusio gyvenimo būdo, mąstymo. Žinoma, kai atsisakėme žalingų įpročių, pasikeitė ir draugai“.
Svarbiausia – nepamiršti reguliariai tikrinti sveikatą
Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, sumažintį svorį vegetarinės dietos pagalba nesukeliant pavojaus savo sveikatai tikrai galima, svarbiausia nepamiršti kelių taisyklių.
„Vegetarinė dieta, kai žmogus yra suaugęs ir pasirenka nevalgyti mėsos, žuvies ir kiaušinių, turi savų pliusų, ir savų minusų. Reikia atkreipti dėmesį, kad apribojus gyvūninės kilmės maistą, mitybos racione lieka augalinės kilmės produktai. Viena iš taisyklių vegetarinės dietos pagalba mažinant svorį – stebėti, kad organizmas gautų pakankamai ir visaverčių baltymų“, – kalbėjo gydytoja dietologė.
Žmogui besilaikant lakto-vegetarizmo, reikėtų stengtis valgyti daugiau įvairių ankštinių daržovių – žirnių, lęšių, avinžirnių, pupų, pupelių, taip pat ir riešutų. Vis dėlto toks maistas gali turėti ne visas amino rūgštis, todėl kartu turi būti valgomi ir grūdiniai produktai – tai leis subalansuoti amino rūgščių poreikį. Negalima pamiršti ir pieno produktų, ypač naudingi yra pieno produktai: rūgpienis, kefyras, pasukos, natūralus jogurtas.
„Mažinant svorį būtina stebėti, kaip greitai jis krenta – tai turi vykti palaipsniui po truputį, o ne iškart ir labai daug. Pirmieji kilogramai dažniausiai krenta liesosios kūno masės, tai yra raumenų arba skysčių sąskaita. Tokiu atveju dietos poveikis bus sveikatai žalojantis“, – sakė dr. R. Petereit. Idealu, kai per savaitę svoris sumažėja nuo 0,5 kg iki 1 kg.
Gydytoja primena, kad visiems vegetarams būtina pasitikrinti sveikatą bent kartą per metus, dar geriau – jei profilaktiškai tai būtų daroma du kartus.
„Reikia ištirti, ar užtenka baltymų, B grupės vitaminų, taip pat geležies. Neretai lakto-vegetarinę dietą reikia papildyti tam tikromis medžiagomis, mineralais, vitaminais, kurių gali trūkti. Dėl to rekomenduočiau pasitarti su gydytoju dietologu ar šeimos gydytoju“, – pasakojo pašnekovė.
Dažna problema, su kuria susiduria žmonės perėję prie vegetarinės dietos, jog atsiranda didelis noras valgyti saldumynus.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad tie, kurie atsisako mėsos, žuvies, kiaušinių, po kiek laiko pradeda jausti baltymų trūkumą, tada atsiranda noras valgyti saldumynus. Vegetarų racione dažnai vartojamas ne pridėtinis cukrus, bet įvairūs saldikliai, cukraus pakaitalai. Jie nėra itin palankūs sveikatai. Retkarčiais juos vartoti galima, tačiau įtraukti į kasdienę mitybą tikrai nerekomenduojama“, – kalbėjo dr. R. Petereit.
Taip pat, gydytoja pabrėžia, kad jokiu būdu nereikia nukrypti į kraštutinumus, nes per mažas svoris irgi didelė problema.
„Tad apibendrinant, sumažinti svorį besilaikant vegetarinės dietos ir nesukelti pavojaus savo sveikatai tikrai galima, tačiau reikia akylai prižiūrėti mitybą, kad žmogus gautų pakankamai baltymų bei kitų reikalingų medžiagų. Be to, nepamiršti pasitikrinti sveikatos, tai yra profilaktiškai atlikti kraujo tyrimą. Vis dėlto laikytis vegetarinės dietos negalima vaikams ir paaugliams, nes jiems reikia daugiau energijos, visaverčių aminorūgščių, kurių yra gyvūninės kilmės maisto produktuose“, – sakė dr. R. Petereit.
