Kai į organizmą patenka daugiau alkoholio nei jis sugeba perdirbti, jo perteklius kaupiasi kraujyje. Širdis tokį kraują su alkoholiu varinėja po visą organizmą, tad pakinta cheminė skysčių sudėtis ir organizmo funkcijos.
Net vienas besaikio girtavimo epizodas gali paskatinti sveikatos pablogėjimą, organų pažeidimus ar mirtį. Ilgainiui piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti daugelio lėtinių ligų vystymąsi, kitus sveikatos sutrikimus, rašoma medicalnewstoday.com.
Nustatyta, kad alkoholis gali sukelti bent 60 skirtingų ligų ir sutrikimų.
1. Kepenų liga
Alkoholis daugiausiai asimiliuojamas kepenyse, būtent todėl didžiausias pavojus ir gresia šiam organui. Organizmas skaido alkoholį į acetildehidą – medžiagą, kuri yra ir toksiška, ir sukelia vėžį.
Alkoholio sukeltų kepenų pažeidimų mastas priklauso nuo alkoholio kiekio ir piktnaudžiavimo alkoholiu trukmės. Chroniškas piktnaudžiavimas alkoholiu itin padidina kepenų ligų atsiradimo riziką.
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti kepenų suriebėjimą – tai ankstyva piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmė, kurios galima išvengti. Chroniškas alkoholio vartojimas paveikia riebalų apykaitą kepenyse, ir kepenyse kaupiasi riebalų perteklius. Kitos galimos pasekmės – ilgalaikis kepenų uždegimas, vadinamas alkoholiniu hepatitu. Tai gali paskatinti kepenų surandėjimą, kuris per kelerius ar keliasdešimt metų gali pažeisti visas kepenis – jos tampa kietos ir gumbuotos. Tai vadinama ciroze.
Kai kepenys nebesugeba atlikti gyvybę palaikančių funkcijų, dažnai sutrinka ir kitų organų veikla, o galiausiai ištinka mirtis.
Simptomai dažniausiai pasireiškia tik tada, kai kepenų pažeidimai labai dideli.
2. Pankreatitas
Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti pankreatitą – skausmingą kasos uždegimą, kuris dažniausiai reikalauja hospitalizacijos.
Tikėtina, kad uždegimas susijęs su per ankstyvu proenzimų aktyvinimu ir lėtiniu acetaldehido poveikiu, taip pat ir kitais alkoholio pažeidimų sukeltais cheminiais procesais kasoje.
Apytikriai 70 proc. pankreatito atvejų diagnozuojami žmonėms, kurie reguliariai vartoja didelius kiekius alkoholio.
3. Vėžys
Lėtinis alkoholio vartojimas gali padidinti įvairių onkologinių ligų riziką, įskaitant burnos, stemplės, gerklų, skrandžio, kepenų, storosios žarnos, tiesiosios žarnos ir krūties vėžį. Riziką didina ir acetaldehidas, ir pats alkoholis.
Žmonėms, kurie ne tik vartoja alkoholį, bet dar ir rūko, gresia didesnė virškinamojo trakto ir viršutinių kvėpavimo takų rizika.
4. Opos ir skrandžio bei žarnyno ligos
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti virškinimo sistemos problemas, tokias kaip skrandžio opos, refliuksas, rėmuo ir skrandžio sienelės uždegimas (gastritas). Kadangi alkoholis į organizmą patenka per virškinimo traktą, jis jam daro toksinį poveikį.
Virškinimo sistemos pažeidimai gali sukelti pavojingą vidinį kraujavimą iš išsiplėtusių stemplės venų, (tai susiję su lėtinėmis kepenų ligomis). Alkoholis sutrikdo skrandžio rūgšties sekreciją, tad sulėtėja skrandžio ištuštinimas, be to, gali sutrikti žarnyno raumenų veikla.
5. Imuninės sistemos disfunkcija
Per didelis alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas tampa imlesnis infekcinėms ligoms, tokioms kaip plaučių uždegimas ir tuberkuliozė. Alkoholis neigiamai paveikia raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius bei trombocitus.
Dėl alkoholizmo gali sumažėti leukocitų skaičius. Taip nutinka todėl, kad slopinamas organizme gaminamas baltųjų kraujo kūnelių kiekis, ir ląstelės įstringa blužnyje. Kiekvienas girtuokliavimo epizodas susilpnina organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo infekcijų. Didelis alkoholio kiekis ir ilgalaikis alkoholizmas ilgainiui neigiamai paveikia baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir funkcionavimą, tad gresia didesnė plaučių uždegimo, tuberkuliozės, ŽIV infekcijos ir kitų ligų rizika.
6. Smegenų pažeidimai
Alkoholis kenkia smegenims ir yra siejamas su regėjimo susilpnėjimu, atminties, kalbos ir vaikščiojimo sutrikimais, sulėtėjusia reakcija. Jis paveikia smegenų receptorius ir neuromediatorius, sutrikdo pažinimo funkciją, įvairiais lygmenimis paveikia nuotaikas, emocijas ir reakcijas.
Kadangi alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, neretai tampa sunku apdoroti informaciją ir spręsti paprastas problemas.
Alkoholio poveikis serotoninui ir GABA receptoriams gali sukelti neurologinius pokyčius, dėl kurių gali sumažėti įprasta žmogaus baimė dėl savo veiksmų pasekmių, ir tai gali paskatinti rizikingą ar smurtinį elgesį. Alkoholis taip pat sutrikdo smulkiosios motorikos koordinaciją ir pusiausvyrą, tad alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau krenta ir patiria traumas. Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti „atminties duobes“ arba negebėjimą prisiminti, kad įvyko. Ilgą laiką stipriai girtaujant gali paspartėti normalaus smegenų senėjimo procesai, o tai savo ruožtu gali paskatinti ankstyvą neatitaisomą demenciją.
Iki 24 metų smegenys vis dar vystosi, todėl jauni žmonės ypač neatsparūs alkoholio poveikiui.
7. Skurdi mityba ir vitaminų deficitas
Alkoholizmas skatina organizmo išsekimą ir vitaminų trūkumą. Taip gali nutikti dėl skurdžios mitybos, taip pat ir dėl to, kad maistinės medžiagos nėra tinkamai suskaidomos. Virškinimo trakte jos nėra tinkamai absorbuojamos į kraują, tad organizmo ląstelės negali jų veiksmingai įsisavinti.
Be to, alkoholis sutrikdo eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose ir paskatina skrandžio opų kraujavimą, tad gali išsivystyti geležies stokos anemija.
8. Osteoporozė
Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali paskatinti tam tikros formos demenciją, kuri paveikia atmintį, gebėjimą mokytis ir kitas protines funkcijas.
Lėtinis stiprus alkoholio vartojimas, ypač paauglystėje ir jaunystėje, gali smarkiai paveikti kaulų sveikatą, o vėliau paskatinti osteoporozės atsiradimą ir padidinti kaulų masės praradimo riziką. Osteoporozė didina kaulų lūžių riziką.
Alkoholis sutrikdo kalcio, vitamino D gamybos ir kortizolio kiekių pusiausvyrą – tai potencialiai silpnina kaulų struktūrą. Žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, gresia didesnė stuburo lūžių rizika nei tiems, kurie alkoholio nevartoja.
Paauglystėje piktnaudžiaujant alkoholiu, padidėja osteoporozės rizika vėlesniame amžiuje.
9. Širdies ir kraujagyslių ligos
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti padidintą kraujo spaudimą, nes išsiskiria tam tikri hormonai, kurie skatina kraujagyslių susiaurėjimą – tai gali pakenkti širdžiai.
Alkoholizmas nuo seno yra siejamas su įvairiausiomis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis, įskaitant krūtinės anginą, aukštą kraujospūdį ir širdies nepakankamumą.
Viena iš potencialiai mirtinų besaikio girtavimo komplikacijų – insultas.
Organizmui atsigaunant po girtavimo epizodo būdingi kraujospūdžio svyravimai ir padidėjęs trombocitų aktyvumas. Tai padidina išeminio insulto tikimybę.
10. Nelaimingi atsitikimai ir traumos
Alkoholio vartojimas, nepriklausomai nuo suvartoto kiekio, siejamas su eismo įvykiais, smurtu artimoje aplinkoje, traumomis parvirtus, skendimu, darbo traumomis, savižudybėmis ir žmogžudystėmis.
Net vienas alkoholio vienetas turi įtakos gebėjimui vairuoti, o didelį alkoholio kiekį išgėręs žmogus avarijos metu dažniausiai patiria sunkesnius sužalojimus. Alkoholizmas ir piktnaudžiavimas alkoholiu kelia didžiulę riziką sveikatai. Kai alkoholio suvartojama per daug – net jei tai ir pavienis atvejis, o juo labiau, jei girtaujama ilgą laiką, organizmui padaroma didelė, neatitaisoma žala.
Joks alkoholio vartojimas nėra saugus ir nėra patikimo metodo, padedančio numatyti, kaip ir kada asmeniui bus padaryta žala dėl lėtinio piktnaudžiavimo alkoholiu.
Pasitikrinkite, ar neturite problemų dėl alkoholio
Primename 2017 metų pabaigoje išgarsėjusį AUDIT testą, kuris buvo siūlomas gydymo įstaigoms norint anksčiau identifikuoti žalingai alkoholį vartojantį ir/ar priklausomybės rizikoje esantį žmogų ir jam padėti.
Atlikite testą: kokia jūsų priklausomybės rizika
Prieš pradedant vertinti alkoholio vartojimo riziką, pirmiausia asmens reikėtų paklausti, ar jis vartoja alkoholį.
Šiuo klausimu siekiama atmesti visai alkoholio nevartojančius apklausiamuosius. Jei asmuo atsako teigiamai, jo paprašoma atsakyti į kelis klausimus arba užpildyti pateiktą klausimyną. Priklausomai nuo gautų testo rezultatų, parenkama intervencija:
• jei alkoholio vartojimo rizika yra maža (AUDIT-C moterų <3, AUDIT-C vyrų <4, FAST <3; AUDIT <8), asmenį reikėtų pagirti ir patarti nedidinti suvartojamo alkoholio kiekio. Galima pasakyti, kad sveikatos atžvilgiu saugiausia visai atsisakyti alkoholio;
• jei nustatomas rizikingas alkoholio vartojimo lygis: 1) naudojant trumpus klausimynus (AUDIT-C moterų ≥3; AUDIT-C vyrų ≥4; FAST ≥3) – rekomenduojama tęsti vertinimą pagal likusius AUDIT klausimus; 2) naudojant ilgą klausimyną (AUDIT ≥8) – suteikti trumpąją konsultaciją;
• jei įtariama priklausomybė nuo alkoholio, rekomenduojama asmeniui pasiūlyti atlikti išsamesnį tyrimą ir siųsti jį į gydytojo psichiatro konsultaciją dėl galimos priklausomybės nustatymo.
Siūlome atlikti testą:
Svarbu, kad specialistas turėtų savivaldybėje specializuotą pagalbą teikiančių įstaigų, pvz., psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centrų, sąrašą su šių įstaigų kontaktiniais duomenimis. Siekiant stebėti asmens elgsenos pokyčius, alkoholio vartojimo rizikos vertinimas turėtų būti atliekamas reguliariai. Asmenys, kurie išlaikė mažai rizikingo alkoholio vartojimo įpročius, sumažino vartojamo alkoholio kiekį ar visiškai atsisakė alkoholio, turėtų būti motyvuojami ir toliau išlaikyti teigiamus pokyčius. Sveikatos priežiūros specialistai kartu su nesėkmingai bandžiusiais nutraukti alkoholio vartojimą arba toliau rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis turėtų nustatyti atkryčio priežastis ir aptarti, kaip būtų galima to išvengti ateityje. Jei AUDIT / AUDIT-C testą atlieka asmuo savarankiškai, gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas paaiškina, kad standartinis alkoholio vienetas (toliau – SAV) prilyginamas 10 g grynojo (100 proc.) alkoholio: 1 SAV yra 200 ml 5 proc. stiprumo alaus arba 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno, arba 60 ml 14–18 proc. stiprumo vyno, arba 25 ml 38–40 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo. Higienos instituto parengtose rekomendacijose pabrėžiama, kad tam tikroms asmenų grupėms bet koks alkoholio vartojimas yra laikomas rizikingu, nepriklausomai nuo taikytų testų rezultatų. Tai nėščiosios, ketinančios pastoti moterys, vartojantys medikamentus, kurių žalinga sąveika su alkoholiu, ir visi kiti asmenys, dėl sveikatos sutrikimų negalintys vartoti alkoholio.
Kiek vartoti yra saugu?
Kaip anksčiau DELFI pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner, kalbėdama apie alkoholio dozes, iš pradžių žmones reikėtų išskirti į dvi grupes: priklausomi nuo alkoholio ir tie, kurie šios priklausomybės neturi.
„Tie žmonės, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, visai negali vartoti alkoholio, jei nori būti sveiki. Tokiems žmonėms net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti. O jei kalbame apie tos žmones, kurie neturi priklausomybės nuo alkoholio, tai yra nustatytos pasaulinės normos, alkoholis matuojamas standartiniais alkoholio vienetais“, – sakė G. Laubner.
Standartinis alkoholio vienetas (SAV) = 10 g gryno spirito. Higienos instituto duomenimis, vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi 250 ml 5 proc. stiprumo alus, 125 ml 12 proc. stiprumo vynas, 70 ml 18 proc. stiprumo spirituotas vynas (pavyzdžiui, cheresas), 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.
„Pagal SAV, skaičiuojama, kad vyrams per parą nereikėtų suvartoti daugiau nei tris SAV, moterims – du SAV. Kalbant apie savaitę: vyrams – ne daugiau nei 21 SAV, o moteriai – nedaugiau nei 14 SAV. Šiek kiekiai yra prilyginami minimaliai sveikatos rizikai. Kuo didesnis standartinių alkoholio vienetų skaičius, tuo sveikatai kyla didesnis pavojus“, – sako toksikologė G. Laubner.
Tiesa, neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Lancet“ parodė, kad saugių alkoholio dozių tiesiog nėra.
Mokslininkai pripažįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, bet jie nustatė, kad šią naudą nusveria vėžio ir kitų ligų rizika, rašė bbc.com. Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir vieną alkoholinį gėrimą per dieną išgeriančių žmonių sveikatą.
Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholiu susijusios ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. Tačiau geriant vieną alkoholinį gėrimą per dieną, susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja keturiais asmenimis.
Jei per dieną suvartojami du alkoholiniai gėrimai, per vienerius metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis, o jei kasdien išgeriami penki alkoholiniai gėrimai – 338 asmenimis. Viena iš tyrimo autorių, profesorė Sonia Saxena iš Imperijinio koledžo Londone, sakė: „Vienas gėrimas per dieną jau rodo šiek tiek padidėjusią riziką, bet pritaikykite tai visiems šalies gyventojams ir skaičius bus žymiai didesnis, be to, dauguma žmonių suvartoja ne vieną gėrimą“.
