„Šimta, šimtą, šimtą!“
Tik atvykęs į Briuselį prezidentas jau beveik tradiciškai sustojo prie beveik tradiciškai protestuojančių Lietuvos žemdirbių, kurie reikalavo, kad būtų sulygintos ES tiesioginės išmokos. Šiuo metu už hektarą lietuviai gauna 176 eurus, o ES išmokų vidurkis – 266 eurai, nors panaikinti šį atotrūkį žadėta jau seniai ir ne kartą.
„Pasiūlymas, kuris dabar pateiktas – 78 proc. iki 2027 m. jūsų netenkina?“ – išklausęs Lietuvos žemdirbių reikalavimus paklausė G. Nausėda.
„Ne, – suriko minia. – Šimta, šimtą, šimtą!“
„Jei čia būtų mano pinigai, aš čia pat ištraukčiau piniginę ir atiduočiau, bet ar jūs suprantate, kad šalys, kurios moka, nori mokėti mažiau. Šiuo metu pagrindinis ginčas ar mokėti procentą, ar mokėti 1,07 proc. Tai milžiniškas skirtumas tarp dviejų pasiūlymų“, – kalbėjo žemdirbiams G. Nausėda ir pridūrė, „kad yra dar 2013 m. Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 m., ir nuo to atsispiriant mes galime eiti link šimto procentų. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040-kažkelintais metais (būtų suvienodinta – red. past.).“
Tuoj po to prezidentas nuvyko į šalia esantį Europos Komisijos pastatą, kuriame susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pokalbio pagrindinę temą nuspėti nesunku – tas pats DFP.
Po šio susitikimo G. Nausėda patraukė į kitoje gatvės pusėje prasidėsiantį specialųjį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą, kurio pagrindinė tema – DFP, tiksliau deryboms pirmininkaujančio EVT pirmininko Charles’io Michelio praėjusį penktadienį pateiktas ES biudžeto pasiūlymas.
Naujasis pasiūlymas – geresnis, bet negeras
Lietuvai jis palankesnis nei iki šiol buvęs Suomijos pasiūlymas, bet, oficialių pareigūnų teigimu, jis vis tiek neatitinka Lietuvos poreikių, nes pagal Ch. Michelio pasiūlymą, ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėja apie 1,6 mlrd. eurų.
Tiesa, naujausias DFP pasiūlymas numato, kad Sanglaudos politikos fondas (pinigų, skiriamų nuo kaimo mokyklų renovavimo iki investicijų į pramonę) Lietuvai mažės „tik“ 24 proc. (suomių pasiūlymas numatė 27 proc. mažėjimą), t.y. šiek tiek daugiau nei 1,7 mlrd. eurų (nuo maždaug 7,4 iki 5,6 mlrd. eurų). Kartu Lietuvai siūloma sumažinti reikalavimą nuo 30 iki 25 proc. iš valstybės biudžeto kofinansuoti Sanglaudos projektus (išskyrus Vilniaus regioną, kurio rodikliai galima sakyti „kalti“ dėl to, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui viršijo 75 proc. ES vidurkio ir dėl to taip smarkiai nurėžiamos Sanglaudos lėšos).
Taip pat Ch. Michelio pasiūlyme atsižvelgiama į gyventojų emigraciją – naujienų agentūros BNS teigimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai papildoma parama dėl šio faktoriaus siektų apie 180 mln. eurų. Be to, Lietuvai mažinamas reikalavimas kofinansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Kartu siūloma galimybė laisviau skirstyti ES pinigus, nuo 2022 m. nuosekliai didinti išmokas žemdirbiams, tam tikrą paramą, kaip eurozonos valstybei bei 97 mln. eurų iš Teisingos pertvarkos mechanizmo, skirto Europos žaliojo kurso įgyvendinimui.
Vis dėlto tai Lietuvos tai netenkina.
„Pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos perskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad buvo atsižvelgta į mūsų depopuliaciją arba kitaip gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet tai kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus – tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės. Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. (...) Reikalavimai sulyginti, konverguoti tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiška“, – Europos Tarybos pastate prieš susitikimus su Baltijos ir Šiaurės šalių vadovais žurnalistams teigė G. Nausėda.
Veiksmas užkulisiuose: trys klausimai
Pati EVT turėjo prasidėti nuo bendro ES šalių vadovų posėdžio, kuriame kiekvienas galės trumpai pasisakyti. Vėliau planuoti dvišaliai susitikimai su deryboms pirmininkaujančiu EVT pirmininku Ch. Micheliu ar jo atstovais.
„Bus labai intensyvus darbas, pirmiausia dvišaliu formatu. Bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo apvaliojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai liečia visus“, – prognozavo G. Nausėda.
Pasak gerai Briuselio koridorius pažįstančių, G. Nausėda tikėtina turėjo sulaukti trijų Ch. Michelio klausimų: Koks ES biudžeto dydis tinkamas? Kas netinka DFP ir ko norėtų, kad jam vis dėlto pritartų? Ar gali pritarti korekcijoms (tam tikriems įmokėtų į ES biudžetą lėšų susigrąžinimas, kuriuo naudojasi šalys donorės)?
Iki šiol į pirmąjį klausimą G. Nausėda viešai atsakydavo, kad Lietuva suinteresuota didesniu ES biudžetu, t.y. Lietuvai kliuvo pirminis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame DFP siekė 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (1,105 trln. eurų), o pagal Ch. Michelio pasiūlymą šis rodiklis yra tik 1,074 proc. (1,084 trln. eurų). Europas Parlamentas siūlo, kad šis rodiklis siektų 1,3 proc., bet ir pats suvokia, kad tai „iš fantastikos srities“.
Į antrąjį klausimą – Lietuvos atsakymas susideda net iš keturių punktų (nors tikėtina, kad bus paprašyta įvardinti tik vieną punktą): nepaisant tam tikrų nuolaidų Ch. Michelio pasiūlymas toliau numato, kad Sanglauda Lietuva mažės labai stipriai; išmokos Lietuvos žemdirbiams toliau atsiliks nuo išmokų Vakaruose; Ignalinos klausimui planuojama skirti 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.), Kaliningrado tranzitui – 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau). Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.
Į trečiąjį klausimą Lietuva taip pat neturi teigiamo atsakymo, nes turtingosios šalys ne tik nenori didesnio biudžeto, bet dar nori ir susigrąžinti didelę dalį savo įmokų. Pasak G. Nausėdos, „korekcijos atsisakymą mes laikytume pagrįstu“.
Pokalbis turėtų būti nelengvas. Neplanuojami lengvi pokalbiai ir su kitų ES šalių vadovais. Tarkim, į pirmąjį klausimą apie 15 ES šalių atsako, kaip Lietuva, – reikia didesnio ES biudžeto. Tačiau daugiausia į ES biudžetą sumokančios valstybės (Austrija, Danija, Švedija, Nyderlandai, Vokietija) užsispyrusiai kalba apie dar mažesnį DFP, kuris būtų apie 1 proc. nuo nacionalinių bendrųjų pajamų. Į antrąjį klausimą – dar sunkiau rasti sutarimą, nes dauguma ES vadovų bent viešai teigia, kad ir Ch. Michelio pasiūlymas jų netenkina. Pavyzdžiui, kai kurios Vakarų šalys nepatenkintos, kad vis dar didelę dalį ES pinigų planuojama „sukišti į žemę“ (atiduoti žemės ūkiui) ir „įbetonuoti“ (Sanglauda). Skaičiuojama, kad tik maždaug 5 ES šalys sąlyginai sutiktų su dabartiniu DFP pasiūlymu. Trečiąjį klausimą teigiamai, skirtingai nei Lietuva, atsakytų valstybės-donorės, bet čia išlenda tokia rimta žaidėja, kaip Prancūzija, kuri yra kategoriškai prieš korekcijas.
11 mlrd. eurų – „dovanėlėms“
Galiausiai po dvišalių pokalbių ES lyderių laukia vakarienė, kuri gali būti nusitęs iki paryčių. Būtent tuomet turėtų pasireikšti Ch. Michelio derybininko talentas ir ES lyderių gebėjimas išsikovoti kuo geresnį pasiūlymą savo šaliai.
Pasak Europos Komisijos aukšto pareigūno, dabartinis Ch. Michelio DFP pasiūlymas „gera derybų pradžia“ ir „kompromisas tarp ambicingų tikslų ir realybės“. Komisijos skaičiavimais, dabartinis ES biudžeto pasiūlymas atneš naudą visoms ES šalims (tarkim, Lietuvai – net 3,58 mlrd. eurų vertės).
Bet ne skaičių manipuliacijose paslaptis, sako Briuselio senbuviai. Svarbiausia, kad priėmus DFP visi iki tol dantimis ir nagais už savo šalies interesus pažadėję kovoti ES lyderiai namo sugrįžtų pakelta galva, t.y. išsiderėję tam tikrų lengvatų, kurias galėtų „parduoti“ savo šalies rinkėjams. Šioms lengvatoms arba kitaip „dovanėlėms“ už pritarimą DFP Ch. Michelis „užantyje“ yra pasilikęs 11 mlrd. eurų. Taigi klausimas, kas iš ES lyderių sugebės išsiderėti geresnę „dovanėlę“.
Jei nepavyks sutarti – apokaliptiniai vaizdai
Vis dėlto bent iki prasidedant EVT vyravo nuomonės, kad per šį ES vadovų susitikimą sutarimo dėl DFP pasiekti gali nepavykti. Kaip anksčiau minėta, tarp šalių – per daug dideli skirtumai ir susitikimas bus skirtas „garo išleidimui“.
„Norėčiau išvysti rezultatą, bet tikėtina, jį bus sunku pasiekti šiandien“, – sakė G. Nausėda prieš EVT.
Tačiau Ch. Michelis, kurio autoritetas labai priklauso nuo šių derybų pabaigos, turi ne tik „dovanėlių“ krepšelį, bet ir „bizūną“: esą ir taip sutarimas dėl DFP vėluoja, o jei nepavyks sutarti nukentės visos šalys ir ES laukia paralyžius.
„Jei nebus susitarimo dėl ES biudžeto, tuomet išvis nebus Sanglaudos, užsienio politikos ir kitų gyvybiškai svarbių programų“, – teigė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.
Europos Parlamentas, nors ir neigiamai įvertino Ch. Michelio pasiūlymą dėl DFP, bet irgi prisijungė prie spaudimo – trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame piešiamas beveik apokaliptinis vaizdas: jei ES lyderiai nesutars, tuomet esą „vienas milijonas jaunų žmonių negalės pasinaudoti „Erasmus+“ programa; 5 tūkst. mokslininkų darbo vietų per mėnesį neliks; 100 tūkst. projektų ES regionuose įstrigs; bus paveikti infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“.
Taigi ES lyderių laukia ypač sunkios derybos, kurios iš ketvirtadienio persikels į penktadienį. Kaip savo šalies žiniasklaidai pripažino Čekijos premjeras Andrejus Babišas, jis į Briuselį pasiėmė 5 švarius marškinius.
„Išsimiegojau gerai ir pasiruošęs kietoms deryboms, praleisti ilgą naktį čia“, – teigė ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
