„Knyga nėra skirta žmonėms, kurie užsiima rinkimais. (…) Tai yra susimastymas, kaip kinta komunikaciniai procesai – kokie keisti ir kartais neįprasti jie yra“, – per knygos pristatymą kalbėjo L. Bielinis.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Kęstutis Kirtiklis manė, kad kaip tik knyga yra skirta rinkimams. Jis atkreipė dėmesį į spaudoje pasirodžiusią politologo (jo neįvardijo – „Delfi“) mintį, kad mažosios partijos per rinkimus negaus daug balsų.
„Mes tikimės, kad politinė tikrovė vieną dieną susitvarkys, bus tradicinės partijos iš XIX a. – konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, (…) žmonės išsiblaivys. Man visą laiką kirbėjo mintis, ir čia ji sklandžiai sudėlioja, kad taip nebus, kaip galbūt buvo. Kaip bus, mes nežinome. Dabar esame pereinamajame laikotarpyje, jis yra trikdantis, nes yra atsiranda naujos bendravimo formos, nežinome, kur jos veda. Tai verčia ilgėtis praeities“, – sakė K. Kirtiklis.
Užsiminė apie hibridus Lietuvos politikoje
Filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis atkreipė dėmesį, kad vienas iš hibridų Lietuvos politikoje yra valstiečiai žalieji.
„Valstietis visą laiką kariauja su gamta. (…) Žalieji yra tie, kurie myli gamtą. Valstiečiai žalieji turėtų nekęsti vienas kito“, – sakė G. Mažeikis.
Po diskusijos filosofas paaiškino, kad problema, randantis politiniams hibridams, susidaro todėl, kad hibridas turi numalšinti savo egoizmą.
„Jeigu obelį kažkaip sujungiame su vyšnia, atsitinka toks stebuklas, tai ir obelis neturi vesti obuolių , ir vyšnia neturi turėti vyšnių. Šioje vietoje pasidalina – šakelė tenka vienam, kita – kitam, bet bet kokiu atveju jie turi numaldyti savo interesus. Jeigu sujungi valstiečius su žaliaisiais, nebus nei valstiečių, nei žaliųjų. Taip ir yra“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Pasak filosofo, daugiau hibridų pavyzdžių galima būtų numanyti, jei susikurtų, pavyzdžiui, vaivorykštinės koalicijos – tarkime į vieną koaliciją eitų dirbti konservatoriai ir socialdemokratai.
„Tada būtų tokia hibridinė situacija, kuri jiems visą laiką būtų problema. Bet šiuolaikinėms partijoms atsisakyti savo interesų yra labai lengva, nes jie neturi interesų. Tai yra tos dienos iššūkiai ir kasdienybės interesai. Ilgų programinių dalykų jie labai mielai atsisako, nes būti hibridišku ir politiškai veikliu jiems atrodo kur kas šauniau negu puoselėti savo programas“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofo vertinimu, politinės partijos jau seniai formuojasi jau nebe programiniu ir neideologiniu, o galios sutelktumo principu.
„Todėl tas hibridiškumas jiems yra priimtinas“, – sakė G. Mažeikis.
Pasak filosofo, kalbant apie hibridizacijos efektą, ideologinės, vertybinės nuostatos pasitraukia arba jos turi būti numaldytos. Filosofas neturėjo paguodžiančių receptų, kaip žmogui per rinkimus apsispręsti, kai tokia situacija.
„Apsispręsti niekaip jam nėra jokios galimybės, bet dažniausiai žmonės ir nesprendžia pagal politines programas ir ideologijas. Aš skaitau programas, tai man aptikti pašnekovą, su kuriuo galėčiau šnekėti apie programas, būna kaskart nepaprastai sunku. Dažniausiai žmonės jų yra nei girdėję, nei regėję, o maksimum, ką yra skaitę, tai vieną kokį mažytį straipsnį „Delfi“ arba „15 min“. 90 proc. balsuojančių renkasi ne pagal ideologijas ir programas, ir jiems nekyla problemų. O tie 10 proc. kankinasi, tai kam jie rūpi?“, – gūžtelėjo pečiais G. Mažeikis.
Realybė nebeatitinka įvaizdžių
Politologas L. Bielinis sakė, kad šiuolaikiniame pasaulio reikėtų laisviau pasižiūrėti į partijas.
„Kai mes į jas žiūrime senomis kategorijomis, mes darome klaidas, avarijas šiuolaikinėje situacijoje. Klasikinė partija niekaip neįsiterpia net į televiziją, jau nekalbant apie internetinius triukus, kurie vieną žmogų gali padaryti labiau įtakojančiu negu tūkstančius“, – sakė L. Bielinis.
Pasak politologo, jeigu nebūtų problemos, politinės partijos aiškiai valdytų, konkrečiai veiktų, ir viskas būtų tvarkoje.
„Šiandien mes kritikuojame jas ne todėl, kad jos būtų blogos, bet todėl, kad mes niekaip nesugebame suvokti, kodėl jos neatitinka tų mūsų įvaizdžių, kurie jiems išrašyti? Todėl ir neatitinka, kad tie reikalavimai ir jos pačios kaip politinės mašinos jau yra pasenusios. Tai yra kaip vežimai greitkelyje Vilnius-Kaunas“, – sakė L. Bielinis.
Knygą „Hibridinė komunikacija politikoje“ jis teigė bandęs skirti komunikacinių procesų tyrėjams.