Trukdyti pasveikti gali ir arbata
Didžiulė klaida, kurią mėgsta daryti lietuviai pajutę gripo ar peršalimo simptomus – išgerti alkoholio. Juk kartais net ir sakoma, kad išgėrus vieną taurelę, prasivalys organizmas ir bus sunaikinti visi virusai.
„Klaidinga nuomonė, kad alkoholis padeda. Atvirkščiai, jis silpnina imunitetą, apkrauna kepenis ir mažina skysčių kiekį organizme. O tai yra džiaugsmas gripui ir kitiems virusams, nes vandens trūkumas apsunkina organizmo veiklą“, – pasakojo V. Kurpienė.
Ne tik alkoholis iš organizmo išvaro skysčius. Tą pačią meškos paslaugą atlieka ir vadinamieji „gaivieji“ gėrimai.
„Didelis jų kiekis silpnina mūsų imunitetą, didina uždegiminius procesus ir dehidratuoja. Kitaip sakant, kuo daugiau geriame „gaiviųjų“ gėrimų, tuo mažiau skysčių lieka mūsų organizme“, – sakė pašnekovė.
Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kiek ir kokias arbatas geriame ligos metu.
„Mažas kiekis arbatos šiek tiek stimuliuoja organizmą ir suteikia energijos, kurios trūksta sergant. Vis dėlto geriant didelį kiekį juodos, žalios ar kitos arbatos, kuri turi kofeino ir taninų, gausime atvirkštinį poveikį, nes ji taip pat išvarys skysčius iš organizmo. Tad mažas kiekis – labai gerai, didelis – blogai“, – patarė dietistė.
Valgyti tik tiek, kiek iš tiesų norisi
Pasak jos, kalbant apie įprastą kasdienę mitybą, visada akcentuojama, jog reikia stengtis valgyti kuo daugiau pilno grūdo produktų ir daržovių. Tačiau esant aukštai kūno temperatūrai, šios taisyklės negalioja.
„Sergant kūnas nesugeba tinkamai suvirškinti ilgai pasisavinamų produktų. Sveiko žmogaus mityba ir sergančiojo mityba yra du skirtingi dalykai. Užklupus ligai reikia rinktis tokį maistą, kuris yra švelnus ir lengvai suvirškinamas bei pasisavinamas. Tad šiuo atveju geriau būtų nedidelis kiekis greitų angliavandenių. Taip pat natūralios sultys, kurių šiaip nerekomenduoju, bet atskiedus (būtinai) jos gali būti geras skysčių ir vitamino C šaltinis, kurio sergant mums reikia tikrai, nes jis padeda gintis nuo uždegimo“, – pasakojo V. Kurpienė.
Dietistė sako, jog sergant, lygiai taip pat, kaip ir kitų sunkiai virškinamų produktų, reikėtų vengti kepto ar džiovinto maisto. Produktai, per ilgai esantys skrandyje ir žarnyne, dar labiau sunkina sveikimo procesą.
„Pastaraisiais metais ypač daug kalbama apie gerąsias bakterijas. Kai kurie mokslininkai teigia, kad net jei nevartojame antibiotikų, gerųjų bakterijų vis tiek vertėtų nepamiršti, nes nuo mūsų žarnyno sveikatos priklauso ir bendra sveikata. Be to, kai kankina aukšta kūno temperatūra, sutrinka ir skrandžio veikla. Aukšta temperatūra naikina ir geras, ir blogas bakterijas“, – kalbėjo pašnekovė.
V. Kurpienė pabrėžia, kad labai svarbu klausyti organizmo ir ligos metu valgyti tik tiek, kiek iš tiesų norisi.
„Vaikui sergant, neretai tėvai, mamos ir močiutės nori, kad ligoniukas valgytų kuo daugiau. Tačiau reikia suprasti, kad toks jų elgesys vaikams tik kenkia. Sergant valgyti reikėtų tik tada, kai to tikrai norime, ir tik tiek, kiek norime. Mūsų organizmas pats geriausiai tai pasako. Ir prisiminkite, kad geriausias maistas užklupus ligai yra miegas bei vanduo“, – sakė mitybos specialistė.
