Visa tai bandė išsiaiškinti psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. Paskaitoje „Ar svarbu, kaip aš gimiau“ ji pristatė savo mokslinį tyrimą ir pateikė svarbiausias išvadas.
Ištirta beveiki 300 moterų
Jurgita yra dviejų vaikų mama ir, kaip sako pati, šią temą jai padiktavo asmeninė patirtis. „Po gimdymo pajutau, kad man svarbu, kas vyksta su manimi ir su mano vaikais. Visų pirma, reikia atskirti gimdymą ir gimimą. Atrodytų, kad kalbame apie tą patį procesą, bet negalime jo matyti tik iš vieno žmogaus perspektyvos. Dabar norėjau atsispirti daugiau iš vaiko pozicijos“, – kodėl ėmėsi tokios temos, aiškino psichologė.
Anot jos, žiūrint iš mokslinės perspektyvos nėra daug nagrinėjama, kaip gimdymas ir gimimas veikia tolimesnę psichologinę vaiko raidą. „Pastebima, kad vaikai, gimę skirtingu būdu, turi skirtingas sveikatos būkles, bet žiūrint iš psichologinės perspektyvos, labiau analizuojamas nėštumo periodas, kaip mamos emocijos laukimosi metu gali paveikti kūdikį. Sutariama, kad didžiausi pokyčiai žmogaus gyvenime vyksta nuo pat apvaisinimo iki trejų metų. Taigi gimdymas į jį papuola“, – teigė pranešėja.
Jos tyrimo tikslas buvo analizuoti vaikų iki 4 metų gimimo aplinkybių reikšmę pažintinei, emocinei bei socialinei raidai, atsižvelgiant į šiuos motinų psichologinius ir socialinius veiksnius: asmenybės bruožus, savijautą, santykius su partneriu, taikomas motinystės praktikas ir sąveikų su vaikais ypatumus.
Iš viso tyrime dalyvavo 284 moterys su vaikais (54,2 proc. berniukai, 53,2 pirmagimiai). Moterų amžius gimdymo metu vidutiniškai buvo 29 metai, dauguma aukštojo išsilavinimo (76,9 proc.), gyvenančios santuokoje (87,2 proc.) bei reziduojančios miestuose (77,7 proc.). Pagal gimimo aplinkybes buvo suskirstyta taip: gimusieji natūraliais gimdymo takais namuose (31), gimusieji ligoninėje natūraliais gimdymo takais be medikamentų (43), gimusieji ligoninėje, naudojant medikamentus (127), gimusieji planinio cezario pjūvio (CP) operacijos būdu (47), gimusieji skubaus CP būdu (57).
Buvo tiriami kūdikystėje pastebimi sunkumai, vaikų emocijų ir elgesio sunkumai (1,5 m., 2,5 m., 4 m. amžiuje), 4 metų vaikų samprotavimo, planavimo, kognityvios kontrolės ir atsispyrimo pagundai gebėjimai.
Skirtinga bakterinė terpė
Pasak psichologės, ankstesni tyrimai jau parodė, kad gimimas Cezario pjūvio operacijos būdų yra tam tikrų fizinės raidos sunkumų rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, trumpalaikių plaučių veiklos sutrikimų, ilgalaikių imuninės sistemos sutrikimų, alerginių sutrikimų. Be to, aptinkamos ir sąsajos tarp gimimo būdo ar kitų gimimo aplinkybių, tokių kaip medikamentų ar oksitocino naudojimas, bei psichosocialinės vaiko raidos, pvz., motorikos raidos kūdikystėje, ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų.
„Kaskart griebiantis medikamentų, reikia gerai apgalvoti tiek teigiamas, tiek neigiamas jų pasekmes. Pavyzdžiui, pastebima, kad po epidūrinės nejautros yra dažnesnės instrumentinės intervencijos į gimdymą. Kūdikiai, gimę po epidūrinės nejautros, yra vangesni. Bet tai tik trumpalaikė įtaka. Kai kurioms gimdyvėms oksitocinas tik dar labiau padidina skausmą. Be to, oksitocinas laikomas aukštos rizikos medikamentu. Todėl kaskart reikia žiūrėti, kiek tai yra reikalinga“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, jei moteris, prasidėjus gimdymui, yra netrikdoma, turi pakankamą laisvę pasirinkti gimdymo pozą, vietą, daug daugiau galimybių, kad gimdymas bus sklandus. „Bet užtenka aktyvuoti kitas smegenų sritis, tarkime, pasakyti: „Nerėk taip garsiai“, natūralūs procesai bus pristabdyti. Tada reikia palaukti ir leisti vėl jiems atsinaujinti“, – pasakojo psichologė.
Kodėl atsiranda fizinės raidos skirtumai tarp skirtingai gimusių vaikų? Vienas iš paaiškinamų, anot specialistės – skirtinga bakteriologinė aplinka. „Pastebima, kad tų vaikų, kurie gimsta cezario pjūvio pagalba, kūnas pasidengia skirtingomis bakterijomis. Taip pat ir žarnyną užpildo kitokios bakterijos. Jau įrodyta, kad ta terpė siejasi su tolimesne vaiko fizine raida, bet stebimas ir glaudus ryšys su jo smegenų raida“, – teigė J. Smiltė Jasiulionė
Tiesa, vaiko psichologinė raida neatsiejama ir nuo kitų aplinkybių. „Gimdymo patyrimas ir įvairios gimdymo aplinkybės yra svarbūs moters pogimdyminės psichologinės sveikatos veiksniai, siejami su pogimdyminio depresiškumo rizika. Motinos pogimdyminės psichologinės sveikatos sutrikimai veikia ankstyvąsias motinos sąveikas su kūdikiu, o per tai – ir vaiko ankstyvąją raidą. Vaiko raida veikiama įvairių veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių ir neatsiejama nuo tėvystės konteksto, taikomų tėvystės praktikų, tėvų savijautos ir kitų veiksnių“, – pasakojo psichologė.
Įdomiausi radiniai
Pasak specialistės, labiausiai tyrime išryškėjusios grupės – vaikai, gimusieji namuose, ir gimusieji skubaus CP būdu. „Namuose gimę 1,5 m. ir 2,5 m. amžiaus vaikai, motinų vertinimu, pasižymėjo mažiausiais, o skubios cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai – didžiausiais bendrais emocijų ir elgesio sunkumais, o taip pat dėmesio trūkumo aktyvumu. Tokie psichologiniai su gimdymu susiję veiksniai, kaip moters pasiruošimas gimdymui, gautas palaikymas gimdymo metu ir pozityvesnis gimdymo patirties vertinimas nors ir nestipriai, bet siejosi su mažesniais vaikų emocijų sunkumais 1,5 m. ir 2,5 m. amžiuje (motinų vertinimu). Vaikai, gimę oksitocino sužadinto ir/ar skatinamo gimdymo metu 3 mėn. amžiuje motinų buvo vertinami kaip pasižymintys menkesniu domėjimusi tuo, kas vyksta aplinkui, kai yra budrūs, 6 mėn. amžiuje – kaip pastebimai įsitempiantys ar verkiantys paėmus ant rankų ar perrengiant, o 1,5 m. – kaip turintys daugiau užsisklendimo elgesio apraiškų. 4 metų amžiuje nei motinų, nei auklėtojų vertinimu skirtingomis aplinkybėmis gimusieji vaikai nepasižymėjo emocijų ir elgesio sunkumų skirtumais. Skubios cezario pjūvio operacijos būdu ir namuose gimusieji vaikai pasižymėjo aukščiausiais samprotavimo ir savireguliacijos gebėjimais, o namuose gimusieji – dar ir aukščiausiais planavimo gebėjimais“, – išvadas dėstė psichologė. Tokį fenomeną ji aiškina tuo, kad mamos, kurios gimdė skubios cezario operacijos pagalba, baimindamosis, kad tai paveiks vaiko raidą, jam skyrė daugiau dėmesio, daugiau su juo užsiiminėjo.
Tyrimo metu pastebėta ir daugiau motinų elgesio su vaikais skirtumų tarp skirtingai gimdžiusių moterų. „Namuose gimdžiusios mamos ilgiau žindė savo vaikus, augindamos kūdikį rėmėsi labiau į vaiką orientuotomis nuostatomis, rečiau taikė neparemiančias reagavimo į vaiko neigiamas emocijas strategijas. Cezario pjūvio operacijos – tiek skubios, tiek planinės – būdu gimdžiusios moterys trumpiau žindė vaikus, kūdikio priežiūroje rėmėsi labiau į suaugusiuosius orientuotomis nuostatomis, o planinės cezario pjūvio operacijos būdu gimdžiusios moterys dar ir dažniau taikė neparemiančio reagavimo į neigiamas vaiko emocijas strategijas“, – pasakojo J. Smiltė Jasiulionė.
Tyrimo rezultatai psichologei leido daryti išvadą, kad gimimo būdas su vaikų emocijų ir elgesio sunkumais siejosi ne tiesiogiai, o per tam tikrus tarpinius veiksnius. „Gimdžiusios namuose motinos pasižymėjo labiau į vaiką orientuotomis kūdikio priežiūros nuostatomis, o šios savo ruožtu, prognozavo mažesnius elgesio ir emocijų sunkumus. Tuo tarpu moterys, gimdžiusios skubios cezario operacijos būdu, pasižymėjo mažesniu saviveiksmingumu, kuris siejosi su didesniais vaikų elgesio sunkumais“, – pasakojo specialistė.
Anot jos, didesnius savireguliacijos gebėjimus turėjo tie vaikai, kurių motinos yra aukštojo išsilavinimo, jautėsi mažiau saviveiksmingos, kai vaikams buvo 1,5 m., pozityviau vertino savo santykius su vyru, kai vaikams buvo 2,5 m.
„Galiu daryti išvadą, kad vaiko psichoemocinei raidai įtakos turi daug veiksnių. Pasiruošimas gimdymui, pozityvesnė gimdymo patirtis, labiau į kūdikį orientuotos nuostatos, nebaudžiantis, nemenkinantis reagavimas į vaiko neigiamas emocijas, šiltas pozityvus mamos buvimas žaidžiant su vaiku – visa tai užtikrina sklandesnę vaiko raidą“, – teigė psichologė.