„Turkija jaučiasi laisva ir nevaržoma, atsižvelgus į JAV pastangas išlaikyti šalį vakarų aljanse“, – interviu Nikosijoje kalbėjo Kipro prezidentas Nicosas Anastasiadesas.
Nors trintis tarp Turkijos ir Jungtinių Valstijų apsunkino santykius 29 narių kariniame aljanse, NATO pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Turkijos išlaikymas aljanse yra naudingas visiems.
Dėl to Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gali pasijusti „atrištomis rankomis“. Tarptautinė bendruomenė nesiėmė jokių priemonių pasipriešinti Turkijos veiksmams Sirijoje, Libijoje, Irake ir Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje arba jos planams atverti izoliuotą Varošos miestą turkų kontroliuojamoje Kipro šiaurinėje dalyje, sakė N. Anastasiadesas.
„Šalys nerodo jokio ryžto imtis deramų priemonių, ir tai didina konflikto grėsmę“, – sakė N. Anastasiadesas, pažymėdamas, kad Prancūzija yra vienintelė šalis, kuri atlieka aktyvų vaidmenį regione.
Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos ir Kipro pajėgos vykdė manevrus rytinėje Viduržemio regiono dalyje, o Paryžius nusiuntė karinio jūrų laivyno laivus į Siriją, taip pat lėktuvnešį į regioną. Kipro prezidentas antradienį susitinka su Prancūzijos gynybos ministru.
„Stiprios Prancūzijos pozicijos teikia vilties, kad Europos Sąjunga imsis aktyvesnio vaidmens sprendžiant problemas rytinėje Viduržemio regiono dalyje“, – sakė N. Anastasiadesas.
Įtampa regione neapsiriboja karinės jėgos demonstravimu, pažeidžiamas tapo ir prekybos sektorius. Turkijos prezidento R.T. Erdogano pažadas atsiųsti kariuomenę, kuri palaikytų Jungtinių Tautų (JT) remiamą Libijos vyriausybę, trikdo subtilią galios pusiausvyrą rytiniame Viduržemio jūros regione, tuo metu, kai šalys pešasi dėl pelningų angliavandenilių išteklių vandenyse aplink padalytą Kipro salą.
ES užsienio reikalų ministrai sutarė pirmadienį dislokuoti karines pajėgas siekiant užtikrinti ginklų tiekimo Libijai embargą ir užkirsti kelią ginkluotės tiekimui kariaujančioms šalies grupuotėms, sakė šaltiniai, susipažinę su situacija.
Nors jūrų susitarimas, kurį pernai lapkritį pasirašė R. T. Erdoganas su Libija, paskatino Turkiją reikalauti teisių į kai kurias zonas, kurios, pasak Atėnų, pagal tarptautinę teisę priklauso Graikijai, – N. Anastasiadesas tai pavadino provokacija, – Kipras toliau tęs savo angliavandenilių išteklių programą.
Tarptautinės energetikos bendrovės, veikiančios saloje, imsis priemonių savo interesams apginti, sakė jis, patikindamas, kad projektas „vyks, kaip numatyta“.
Tiek Turkija, tiek atskilusi Šiaurės Kipro Turkijos Respublika – kurią pripažįsta tik Ankara – kaltina tarptautiniu mastu pripažįstamą Kipro Respubliką vienašališkai vykdant angliavandenilių žvalgybą.
Salos, padalytos 1974 metais, kai Turkija užėmė maždaug trečdalį Kipro šiaurėje, suvienijimas, užtikrins taiką ateityje ir bus labai naudingas ekonomikai, sakė N. Anastasiadesas. Turkija turėtų suprasti, kad suvienijimo įmanoma pasiekti tik pasitelkus konstruktyvų įsipareigojimą, sakė Kipro prezidentas.
Kipras šiek tiek nerimauja dėl būsimo siūlomo ES biudžeto, sakė N. Anastasiadesas. Pagal numatytą planą „Kiprui bus sumažinta dalis iš ES Sanglaudos fondų ir prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondų, – sakė prezidentas. – Mes tikimės, kad bus inicijuotos tam tikros pataisos.“
Nepaisant istorinių salos ryšių su Jungtine Karalyste (JK), N. Anastasiadesas nebuvo optimistiškai nusiteikęs dėl lengvo perėjimo prie šalies santykių su ES po „Brexit“.
„Labiau tikėtina, kad šiais metais nebus pasiektas susitarimas tarp ES ir Jungtinės Karalystės, – sakė N. Anastasiadesas. – ES turi užtikrinti, kad pagal galutinį susitarimą Bendrijos narės neatsidurs prastesnėje padėtyje.“
