KT: įstatymas riboja ūkinę veiklą
KT išvadose teigiama, kad KT antradienį priimtu nutarimu pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo (ATĮ) 4 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taip pat buvo pažymėta, kad išsikeltas tikslas – sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį visuomenės sveikatai – gali būti pasiektas kitomis, atliekų deginimo ūkinę veiklą mažiau varžančiomis priemonėmis.
„Pavyzdžiui, nustatant pareigą atlikti privalomą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio metu, be kita ko, atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertinamas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, taip pat nustatant pareigą ūkinę veiklą vykdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis ūkinės veiklos sąlygomis“, – buvo rašoma išvadose.
„Taigi ginčytu teisiniu reguliavimu nustatytas reikalavimas atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektus, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, vertintinas kaip toks atliekų deginimo ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo ūkinės veiklos subjektų galimybės atliekas tvarkyti aplinkai ir visuomenės sveikatai palankiausiu būdu yra neproporcingai pasunkintos“, – buvo rašoma pranešime.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad 20 km atstumo reikalavimas nėra grindžiamas objektyviais kriterijais.
Vadinasi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, ginčytu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies kylančio imperatyvo garantuoti ūkinės veiklos laisvę ir nevaržyti jos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančio imperatyvo ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat nesilaikyta konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.
Majauskas: Europa jas stato ir miestų centruose
2018 rudenį valdančiųjų priimtos pataisos numato, kad atliekų deginimo jėgainė turi būti statoma ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, tačiau Seimo narys Mykolas Majauskas, kuris taip pat dėl tokio įstatymo teisėtumo kreipėsi į KT, „Delfi“ argumentavo, kad iš viso Europos Sąjungoje (ES) yra apie 500 atliekų deginimo gamyklų, kurių dauguma pastatytos miestų centrinėse dalyse.
„Stokholmo „Högdalen“ termofikacinė atliekų deginimo jėgainė (10 km), „Vantaa“ atliekų deginimo gamykla Suomijoje (20 km), keturios atliekų deginimo gamyklos Vienoje (3, 6, 6, 9 km), Edmontono atliekų deginimo gamykla Londone (12 km), termofikacinė elektrinė pietryčių Londone (5 km), Kopenhagos atliekų deginimo gamykla, kurios veikla planuojama nuo 2017 metų (5 km)“, – vardijo jis ir tikino, kad draudimas statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklas 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos reiškia neproporcingą absoliutų draudimą Lietuvoje perdirbti komunalines atliekas į energiją, nes tam tinkamų teritorijų Lietuvoje pagal numatytus kriterijus paprasčiausiai rasti būtų labai sunku.
Taip pat jis tikino, kad toks draudimas būtų buvęs taikomas Vyriausybės sprendimu ir jau statomoms ar veikiančioms atliekų perdirbimo gamykloms.
„Tai pažeistų pamatinį teisėkūros principą, jog įstatymai atgal negalioja. Toks reguliavimas gali turėti neigiamą įtaką jau vystomiems projektams ir mažinti šilumos gamybos konkurenciją didžiuosiuose miestuose, dėl ko gali brangti šildymas“, – pastebėjo jis bei pridūrę, kad sustabdžius vystomus projektus būtų prarastos ir ES lėšos bei kuriamas neigiamas investicinis klimatas Lietuvoje.
„Augant sąvartynų mokesčiams ir nesant alternatyviam atliekų panaudojimui, neišvengiamai didėtų mokesčiai gyventojams už surenkamas komunalines atliekas“, – sakė M. Majauskas.
Kreipėsi į KT
Kaip anksčiau skelbė BNS, 2018 rudenį priimtos pataisos numato, kad atliekų deginimo jėgainė turi būti statoma ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių.
Dėl šių pataisų į KT kreipėsi 31 Seimo narys – Seimo konservatorių, liberalų ir socialdemokratų frakcijų nariai bei tuomet valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijai priklausęs Algirdas Butkevičius.
Parlamentarai tada pabrėžė, jog pataisos ginčija jau statomas jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines. Be to, anot parlamentarų, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, tokių jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje.
Į KT parlamentarai 2018-ųjų rudenį kreipėsi po to, kai Seimas pasipriešino tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas.
Vyriausybė pernai lapkritį ketino spręsti dėl kogeneracinių jėgainių projektų Vilniuje ir Kaune tolesnio įgyvendinimo.
Ministrų kabinetas turėjo įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą, kad projektai būtų įgyvendinami toliau, tačiau buvo nuspręsta šio klausimo kol kas nesvarstyti. SAM siūlė pritarti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų pabaigimui, remdamasi jau atliktų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimų rezultatais, kad elektrinės neturės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau kritikavo abu projektus, bet kartu tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
