Svarbiausi kelių dienų žygyje laukinėje gamtoje yra du dalykai – skaniai pavalgyti ir gerai išsimiegoti. Jeigu kažkuris iš šių dviejų dalykų nepavyko, žygis nesuteiks daug malonumo.
Kalbant apie daiktus, reikalingus tokiam žygiui, tenka sutikti, jog jie vaidina nemažą vaidmenį. Visgi, viską tenka nešti ant nuosavų pečių, oro sąlygos žiemos metu yra sunkiai nuspėjamos (ir dažniausia nelepina) – į tai reikia pasižiūrėti rimtai.
Pabandysiu pagal svarbumą, eilės tvarka sudėlioti tokiam žygiui būtinus daiktus. Jų nedaug – vos penki. Tai batai, miegmaišis, kuprinė, kilimėlis ir palapinė. O dabar apie kiekvieną atskirai.
Batai. Yra, kas įsigudrina ateiti į žygį su kedais ar kokiais sportbačiais, tačiau tai tikrai nėra ta avalynė, su kuria reikia eiti į mišką. Net ir vasarą, jau nekalbant apie žiemą. Pirmiausia dėl to, kad ji yra per minkšta – jauti kiekvieną šaknį ar nelygumą ir per dieną „atmuši“ kojas. Yra didesnė tikimybė pasitempti koją. Be to, tokia avalynė greit peršlampa. Net jeigu nelyja, ryte vis tiek iškrenta drėgmė, būna drėgnos samanos ir tokie batai peršlampa. O kai kojos sušlampa – jos pradeda tinti, paburksta, lengviau jas pritrinti. Nekalbant jau apie nemalonų jausmą.
Todėl optimaliausia avalynė tokiems žygiams, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas – yra ne aukšto ir ne žemo, o vidutinio aulo aukščio outdoor stiliaus batai. Neperšlampantys ir geriau membraniniai – t.y. turintys drėgmės garinimo funkciją. Jie saugo čiurną nuo patempimo, turi kietesnį padą, „stiprintą“ priekį, todėl apsaugo koją nuo smūgių į kelmus, šaknis, akmenis ir kitus kietus daiktus, kurių tikrai bus kelyje.
Geras dalykas, kalbant apie žyginius batus, yra 2 ar 3 „kabliukai“ batų viršuje , prie kurį gali tvirtinti batraiščius. Lietuviško žygio sąlygomis geriausia juos tvirtinti už „vidurinio“ kabliuko. Atėjus kažkur į stovyklą, kai judama mažiau, gali juos persirišti prie žemiausio – batai geriau „kvėpuos“, mažiau spaus koją ir bus lengviau judėti.
Šokinėjant per kupstus pelkėje, ar išsiruošus į kokius kalnus, kai reikia maksimalios pasaugo nuo patempimo ir permerkimo – praverti batraiščius į aukščiausią poziciją. Žinoma, geri tokio stiliaus batų kaina paprastai prasideda nuo 100 eurų ir tai turbūt yra didžiausia, bet nelabai išvengiama investicija, kalbant apie tokius žygius.
Tęsiant apie žyginius batus, verta pasakyti, kad didžiausia klaida yra nusipirkus batus, sakysim, trečiadienį, su jais savaitgalį išeiti į žygį. Nauji batai paprastai trina, kol prisitaiko prie kojos (ar koja prie jų), tad geriau juos įsigyti iš anksto ir bent kurį laiką panešioti.
Miegmaišis. Kalbant apie žiemos žygius, būtinas specialus miegmaišis, leidžiantis komfortiškai išsimiegoti žemoje temperatūroje. Visokie demisezoniniai ar juo labiau vasariniai miegmaišiai, kuriuos gali įsigyti artimiausiame prekybcentryje, žiemos sąlygomis visai netinka. Kiti galvoja, kad gerai prisirengus galima šioje vietoje pataupyti. Bet realiai dažniausia vis tiek būna šalta, gerai neišsimiegame ir sekanti žygio diena būna sunki.
Ant žiemai skirtų miegmaišių būna nurodyta žema temperatūra – pav. iki -20 - 26 laipsniai. Tokiomis sąlygomis gaminami miegmaišiai iš esmės būna dviejų rūšių – sintetiniai ir aukščiausios kokybės pūkiniai. Pastarieji, atlaikantys tokią pačia temperatūrą yra kelis kart lengvesni nei sintetiniai. Juos naudoja alpinistai, kiti ekstremalai, gyvenantys gamtoje ištisomis savaitėmis. Tačiau jie yra labai brangūs – jų kaina tik prasideda nuo 300 eurų. Kadangi mes dažniausiai į gamtą išeiname su viena ar dviem nakvynėms, tai mūsų poreikiams visiškai užtenka ir sintetinių, kuriuos galima įsigyti bent tris kartus pigiau.
Kuprinė. Pirmiausia ji turi būti talpi – kad joje tilptų miegmaišis, kilimėlis, palapinė, katiliukas, atsarginiai rūbai ir kiti būtini daiktai. Tad kalbame apie kuprines nuo 60 l talpos. Mano patyrimu, „aukso viduriukas“ tokiems žygiams yra maždaug 70 l kuprinė. Be talpos, labai svarbu, kad kuprinė turi būti patogi – gerai priglusti prie pečių, duoti atramą nugarai iš t.t. Juo labiau, kad einama daug (pasitaiko per parą sukariančių ir iki 60 km), ir nuo to, kaip patogiai visas svoris guli ant pečių, labai priklauso žygio malonumas.
Blogiausias variantas – vadinamos mokyklinio tipo kuprinės, prie kurių atskirai pritvirtinamas miegmaišis su kilimėliu. Kur viskas tabaluoja, spaudžia pečius ir varžo judesius. Gera kuprinė kainuoja nemažai, tačiau saugant tarnauja beveik amžinai ir yra gera investicija. Todėl į jos įsigijimą verta pažiūrėti rimtai. Geriausias būdas – pasikonsultuoti su tais, kurie turi praktikos ir jei yra galimybė – pasiskolinus ar išsinuomavus išbandyti keletą modelių praktiškai.
Kilimėlis. Žygio sąlygomis miegama palapinėje ar jei nėra kritulių – po atviru dangumi tiesiog ant žemės ar hamake, todėl būtinas geras, pakankamo storio ir šiluminės varžos patiesaliukas. Patiesaliukai būna iš esmės rūšių: poroloniniai ir pripučiami. Poroloniniai patiesaliukai pigiausi, ilgaamžiai, atsparūs fiziniams pažeidimams, tačiau palyginus užima daug vietos – einant toli tai nėra patogu.
Tad šiai dienai, tempiant viską ko reikia ant pečių, geriausi šiuolaikiniai pripučiami patiesaliukai ( nereikia jų painioti su kažkada buvusiais sovietinės gamybos guminiais čiužiniais), kurie yra itin kompaktiški – beveik neužima vietos ir yra itin lengvi. Šie patiesaliukai taip pat skiriasi storiu ( mūsų gamtinėse sąlygose reiktų bent 2,5 cm). Ir kainuoja palyginus ne tiek ir daug – 30–35 eurus.
Palapinė. Atvirai pasakius, jeigu nėra kritulių arba krenta tiks sniegas – puikiausia galima išsiversti be palapinės, nakvynei naudojant hamaką ir palapinsiaustę. Jie yra daug lengvesnis, neužima vietos. Tačiau jei pučia stipresnis vėją su lietumi – geriau yra palapinė. Seniau hamakai Lietuvos sąlygomis buvo nepopuliarūs šiltuoju metų laiku dėl uodų. Tačiau dabar jie beveik visada parduodami su apsauginiu tinkliuku, todėl šios problemos neliko.
Palapinę verta neštis ir tada, kaip keliauji bent jau po tris. Išardžius palapinę ir pasidalinus trims ( vienas neša kuoliukus, antras vidinę dalį, trečias – viršutinį „tentą“) svoris išeina nedidelis, o patogumo daug. Ir daiktus galima pasidėti, ir kokiomis kortomis per lietų papliekti, pasiekus nakvynės vietą.
Jeigu išsiruošiame į žygį tik vienai nakčiai ir kartą ar du per metus – per akis pigiausios palapinės, kainuojančios 40–50 eurų ar net mažiau. Tačiau jeigu ruošiatės keliauti ilgai ir mėgstate stovyklauti, ar žygiai jus „užkabino“ – verta investuoti į geresnę. Juo labiau, kad ji pravers ne tik žygiams.
Kokybiškesnės palapinės tarnauja ilgai, nes yra gaminamos iš kokybiškesnių medžiagų, laiko jo užtrauktukai, o ir audeklas būna geresnis – atlaiko stiprų lietų. Pigiausios palapinės paprastai deklaruoja 1000–2000 mm hidrostatinio slėgio laikymą, tuo tarpu brangios, geros – 4-6 tūkst. Turiu nusipirkęs brangesnę ir ją tikrai intensyviai naudoju jau 6 metai – atrodo ji kaip nauja. Taigi, ši investicija taip pat ilgalaikė
Viską įsigyti iškart kainuoja nepigiai, tad pirmam kartui, galbūt labiau verta juos išsinuomoti (tokias paslaugas dažniausia teikia žygių organizatoriai – bent jau mes tą darome). Vien dėl to, kad kitą sykį žinoti, ko tikrai reikia. Arba, jeigu toks žygis nepatiktų – neprarasti be reikalo pinigų.
Turint visus šiuos daiktus galima be didelių problemų nakvoti gamtoje žiemą, nekalbant apie kitus metų laikus. Tiesa, būtina dar viena sąlyga – tinkama apranga. Bet apie tai pakalbėsime kitoje dalyje.
