Jungtinės Karalystės iždo kancleris Sajidas Javidas ir vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier praėjusį antradienį apsikeitė smūgiais, abiem šalims artėjant prie savo pačių nustatyto birželio termino. Susikirtimo taškas – pats būsimų santykių pagrindas: politika, vadinama „lygiavertiškumu“, kuri Jungtinės Karalystės įmonėms suteiktų galimybę ir toliau naudotis bendrąja rinka.

„Jei kancleriui pavyks išsikovoti lygiavertiškumą, atsikimšiu butelį šampano“, – sako Alasdairis Haynesas, Londone įsikūrusios „Aquis Exchange Plc“ generalinis direktorius. Be lygiavertiškumo, pasak jo, „turėsime sunkų „Brexit“, išlaidos brangs, visiems teks atidaryti biurus Europoje, o verslas smarkiai nukentės“.

Ginčai dėl bankininkystės ir finansų rinkų atspindi įtampą visuose ES ir JK santykiuose. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį perspėjo ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, kad Didžiajai Britanijai teks prisiimti daugiau įsipareigojimų ES atžvilgiu dėl „unikalaus“ šalies prieigos lygio prie bloko bendrosios rinkos.

Naujasis Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey trečiadienį pareiškė, kad Didžiajai Britanijai turi būti suteikta laisvė atsiskirti nuo bloko keliose pagrindinėse reguliavimo srityse – idėja, kuri, anot M. Barnier, prieštarauja lygiavertiškumui.

Kad ir koks būtų rezultatas, bet koks kapitalo rinkų efektyvumo praradimas privestų prie dar didesnės žalos. Euro regiono ekonomika yra tokia trapi, kad politikos kursas išlieka žemiau nulio. „TheCityUK“ lobistų grupės duomenimis, kitapus kanalo finansinės ir susijusios paslaugos sudaro apie 8 proc. Didžiosios Britanijos ekonomikos ir maždaug 11 svarų iš 100 svarų mokesčių įplaukų.
Michelis Barnier

Keičiasi taisyklės

Bėda ta, kad ES gali per kelias savaites lygiavertiškumą atšaukti, o tai būtų nepriimtinai trumpas laiko tarpas tiek politikos formuotojams, tiek tarptautiniams bankams, kurie pavertė Londoną regiono centru. Be to, ES pareigūnai ketina iš dalies pakeisti porecesinių finansinių taisyklių rinkinį, žinomą kaip MiFID II, atsisakydami nuolaidų, kurias jie darė JK kaip ES narei, ir siekdami šitokiu būdu susilpninti Londono Sitį.

S. Javidas antradienį paleido pirmąją salvę. Jis nori, kad lygiavertiškumas taptų nuolatine sąlyga, siekiant užtikrinti „ilgalaikius santykius“.

„Mes galime pasirinkti daryti tai, ką daro ES, jei mums tai tiks, – rašė S. Javidas laikraštyje „CityAM“. – Tačiau skirtumų bus, ir ne tik todėl, kad JK, kaip pasaulinis finansų centras, privalo neatsilikti nuo tarptautinių standartų ir jų laikytis. Mūsų išeities taškas bus daryti tai, kas geriausia JK.“

ES po kelių valandų kirto atgal. „Nesitikėkite bendro, nuolatinio, neterminuoto finansų rinkų lygiavertiškumo, – kalbėjo M. Barnier Europos Parlamentui Strasbūre. – Mes kontroliuosime šias priemones ir pasiliksime teisę patys priimti sprendimus.“

Lygiavertiškumas pakeis vadinamąjį „pasų“ mechanizmą (angl. passporting), leidžiantį Londono įmonėms laisvai veikti visose 27 ES valstybėse narėse. Po 2016 m. „Brexit“ referendumo buvo pripažinta „Lehman“ tipo bankroto galimybė, jei JK iš bloko išeitų be susitarimo. Pavyzdžiui, ES įsikūrusios įmonės turi išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tariamoji vertė JK kliringo banke siektų apie 60 trilijonų svarų (78 trln. dolerių). Abiejų pusių reguliuotojai bendradarbiavo siekdami užkirsti kelią tokiai rizikai ir ragino įstatymų leidėjus imtis veiksmų.

Vis dėlto lygiavertiškumas nėra būtinas Sičio išlikimui. Kai kurioms įmonėms šios diskusijos atrodo nereikalingos: jos jau perkėlė operacijas ir personalą į Europą, ruošdamosi „Brexit“ be susitarimo. Kiti, pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai ir draudikai, tik apsidžiaugtų galimybe išvengti to, kas, jų nuomone, yra sunki reguliavimų našta.

Londono pasaulinis vaidmuo

Londonas yra ne tik daugumos Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos kompanijų kapitalo pritraukimo tikslas, bet ir didžiausių pasaulio palūkanų normų sandorių centras; pagrindinis prekybos aliuminiu, variu ir kitais pramoniniais metalais taškas; ir „Brent“ naftos, kuri yra pasaulinis etalonas, namai.

JK oficialiai paliko ES sausio 31 d. Siekiant išvengti radikalaus atsiskyrimo problemų, prekybos susitarimas turi būti priimtas greičiau nei per 11 mėnesių.

„Ilgalaikis lygiavertiškumas yra nepasiekiama svajonė; ES niekada neatsisakys savo galios vienašališkai jį nutraukti“, – svarsto Timas Maloney, Londono „Dorsey & Whitney“ finansinių paslaugų teisininkas. ES laikys JK prieigą prie finansinių paslaugų „vienu svarbiausių svertų būsimose prekybos derybose“, sakė jis.

Dar prieš M. Barnier pastabas europiečiai pabrėžė, kad patys nuspręs, ar Londono įmonės galės patekti į ES rinką, ir išsiaiškins, ar JK taisyklės yra pakankamai griežtos.

„Per ateinančius kelis mėnesius sulauksime sudėtingų pokalbių“, – pažymėjo Catherine McGuinness, Londono Sitį administruojančio „City of London Corp.“ pirmininkė.

Jungtinės Karalystės iždas nori „rezultatais paremto požiūrio“ – tai reiškia, kad abi šalys turėtų įvertinti, ar taisyklės atneša tuos pačius rezultatus, o ne tik yra vienodos popieriuje.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Paryžiuje įsikūręs bloko reguliavimo organas, jau dabar atidžiai stebi, ar šiais metais Didžioji Britanija laikysis ES taisyklių.

„ES juda griežtesnio požiūrio į lygiavertiškumą link“, – pažymi Peteris Bevanas, Londono „Linklaters LLP“ vadovas.

Nepaisant viso to, yra ženklų, kad kompromisas visgi įmanomas.

Jungtinės Karalystės iždas pasiūlė, kad į potencialių „susitarimo zonų“ sąrašą būtų įtrauktas selektyvus lygiavertiškumas, bendros deklaracijos dėl bendradarbiavimo ir „išsamūs“ supratimo memorandumai – tačiau tokiu atveju į „Brexit“ laisvosios prekybos susitarimą nebūtų įtrauktas skyrius apie finansines paslaugas.