Aptiko naują virusą su mokslininkams nežinomais genais: pavadino jaravirusu

Mokslininkai aptiko mįslingą virusą, kurio genomą, rodos, beveik visiškai sudaro iki šiol mokslui nežinomi genai. Jaravirusu (Jara – vandens deivė brazilų mitologijoje) pavadintas virusas buvo aptiktas dirbtiniame Pampuljos ežere Brazilijos Belo Horizonte mieste. Nors naujasis virusas (Yaravirus brasiliensis) nėra kažkokia antgamtiška sirena, tačiau yra toks pats paslaptingas, kaip ir legendinė vandens nimfa.

Taip yra todėl, kad šis virusas yra „nauja amebinių virusų linija su mįslinga kilme ir filogeneze“, – savo atradimo išvadose teigia mokslininkai. Ir du vyresnieji šios mokslininkų komandos nariai – Bernard‘as La Scola iš Aix-Marseille universiteto Prancūzijoje bei Jonatas S. Abrahao iš Brazilijos Mino Žeraiso valstijos federalinio universiteto – tikrai žino, apie ką kalba.

Prieš dvejus metus šie mokslininkai padėjo atrasti dar vieną vandenyje gyvenantį naują virusą. Tupanvirusas yra milžiniškas virusas, gyvenantis ekstremaliuose vandeniniuose arealuose.
Milžiniški virusai, lyginant su įprastiniais virusais, yra taip vadinami dėl jų didžiulių kapsidžių –– viruso viriono baltyminio apvalkalo.

Tokios gerokai didesnės virusų formos buvo aptiktos tik šiame amžiuje, tačiau jos išsiskiria ne tik savo dydžiu. Jų taip pat yra gerokai sudėtingesni genomai, dėl kurių jie gali sintetinti baltymus ir atlikti tokius dalykus, kaip DNR rekonstrukcija, replikacija, transkripcija ir transliacija.

Prieš šiuos atradimus buvo manyta, kad virusai tokių dalykų daryti negali, nes jie buvo laikomi santykinai inertiškomis, negyvomis formomis, galinčiomis tik užkrėsti.

Tačiau dabar žinome, kad virusai yra gerokai sudėtingesni, nei iki šiol manyta. Ir pastaraisiais metais mokslininkų aptiktos kitokios virusų formos keičia mūsų supratimą apie tai, kaip virusai plinta ir funkcionuoja.

Naujai atrastas jaravirusas, rodos, nėra milžiniškas virusas, nes jį sudaro 80 nedidelių nanometro dydžio dalelių, tačiau jis išsiskiria savo unikaliu genomu.

„Daugumą žinomų amebos virusų sieja panašūs bruožai, kurie galiausiai paskatino autorius klasifikuoti juos į bendras evoliucines grupes, – rašo tyrimo autoriai. – Skirtingai nuo kitų izoliuotų amebos virusų, jaravirusui nėra būdingas didelis/milžiniškas ir sudėtingas genomas, tačiau tuo pat metu jame yra svarbus skaičius iki šiol neapibrėžtų genų.“

Savo tyrimų metu mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 90 proc. jaraviruso genų iki šiol nebuvo žinomi ir yra laikomi vadinamaisiais „genais našlaičiais“.

Rasti tik šeši genai, kurie turi aiškių panašumų su viešai prieinamose mokslinėse duomenų bazėse užfiksuotais virusiniais genais. O tarp daugiau nei 8500 prieinamų metagenomų atlikta paieška nesuteikė informacijos apie tai, kam giminingas gali būti jaravirusas.

„Mūsų pirminė genetinės analizė panaudojant standartinius protokolus nesuteikė duomenų apie kokias nors žinomas jaraviruso kapsidžių sekas ar kitus klasifikuotus virusinius genus, – sakė mokslininkai. – Remiantis dabartiniais metagenomų protokolais, naudojamais viruso nustatymui, jaravirusas net nebūtų atpažįstamas kaip virusinis agentas.“

Kol kas mokslininkai gali tik spėlioti, kas tas jaravirusas, tačiau manoma, kad tai gali būti pirmasis nežinomos amebinių virusų grupės pavyzdys. Arba tai gali būti tolimas kokio nors milžiniško viruso „giminaitis“, kuris kažkokiu būdu evoliucionavo į mažesnę formą.

Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad mokslininkams dar teks sužinoti daug dalykų.

„Nežinomų baltymų kiekis jaraviruso dalelėse rodo, kokia virusų pasaulyje egzistuoja įvairovė, ir koks dar yra naujų virusų genomų atradimų potencialas“, – konstatuoja mokslininkai.