Palengvintų mokesčių administravimą
Tokio dalyko kaip investicinės sąskaitos Lietuva dar niekada neturėjo, Delfi sakė investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Gyventojai, anot jo, anksčiau galėjo naudotis lengvata, kuri buvo taikoma, jei žmogus turi mažiau nei 10 proc. akcijų ir jas išlaiko ilgiau nei metus. Tuo atveju investuotojo kapitalo prieaugis nebūdavo apmokestinamas.
Visgi, kaip tikino, po kurio laiko tokia lengvata buvo panaikinta dėl didelių verslo grupių akcininkų gudravimų, mat jie išskaidydavo akcijų paketus po 10 proc. ir taip išvengdavo mokesčių prievolės.
„Smulkiesiems investuotojams tai buvo gera paskata skatinti investavimą, bet kadangi lengvata naudojosi ir stambieji investuotojai, ji buvo panaikinta. Dabar neapmokestinamos pajamos iš vertybinių popierių pardavimo ar gautų palūkanų siekia 500 Eur“, – patikslino V. Plunksnis.
Tiesa, jei skaičiai figūruoja didesni, mokesčius mokėti šiandien – privaloma. Jie nuo realizuoto pelno mokami kiekvienais metais deklaruojant pajamas, o uždarbis yra apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.
Visgi, jei valdžia nuspręstų įgyvendinti investicinių sąskaitų idėją, pasak V. Plunksnio, investavimas ateityje atrodytų visai kitaip.
Paprašytas pateikti pavyzdį, jis tikino, kad jei žmogus šiandien į akcijas investuoja 1 tūkst. Eur, o po pusmečio jas parduoda už 1,1 tūkst. Eur, nuo 100 Eur jis turi sumokėti GPM, tačiau investicinėje sąskaitoje visas 1,1 tūkst. Eur galėtų būti išleidžiamas naujoms akcijoms įsigyti, o mokesčiai būtų mokami tik tada, kai pinigai būtų išsiimti vartoti.
„Viskas veikia taip, kad žmogus deklaruoja, jog šita sąskaita tokiame banke yra investicinė ir ji niekuo nesiskiria nuo įprastos vertybinių popierių sąskaitos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gauna žinutę, kad šioje sąskaitoje mokesčiai atsiras tik tada, kai lėšos bus išimtos“, – pabrėžė investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas ir tikino, kad, jo nuomone, investicinių sąskaitų atsiradimas būtų geras sprendimas, kuris palengvintų mokesčių administravimą.
Dėl taikomo modelio – dar sprendžia
Finansų ministerijos redakcijai pateiktame komentare buvo aiškinama, kad investicinių sąskaitų įgyvendinimo galimybių peržiūra pradėta dar 2019-aisiais, analizuojant Europos Komisijos parengtą ataskaitos apie ISA praktiką Europos Sąjungos valstybėse projektą bei užsienio šalių praktiką dėl galimų mokesčio režimų pajamų.
Visgi, kaip buvo tikinama, kol kas, kaip tiksliai galėtų atrodyti investicinės sąskaitos, dar neaišku, mat dėl galimo taikyti modelio priimto sprendimo nėra.
„Toliau tęsiama analizė, siekiant kartu įvertinti investicinei sąskaitai galimo taikyti specialaus apmokestinimo režimo santykį su šiuo metu GPM įstatyme nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis, susijusiomis su investavimu ir ilgalaikiu taupymu (t. y. pajamoms iš tam tikrų investavimo produktų, pavyzdžiui, pajamoms iš ilgalaikio gyventojų investavimo į gyvybės draudimą, atitinkamoms palūkanoms, taip pat atitinkamoms pajamoms iš finansinių priemonių perleidimo)“, – buvo teigiama atsakyme.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V. Plunksnis pasakojo, kad, kalbant bendrai, tarp galimų variantų yra keletas investicinių sąskaitų modelių.
„Pavyzdžiui, Estijoje investicine sąskaita gali tapti bet kuri kliento pasirinkta vertybinių popierių ar einamoji sąskaita. Joje „besisukančios“ lėšos neapmokestinamos tol, kol iš sąskaitos neišsiimama daugiau pinigų, nei į ją įmokėta.
Žmogui, kuris kaupia lėšas, tai leidžia atidėti kapitalo prieaugio mokėjimą tol, kol pinigų realiai prireiks, o valstybei – supaprastinti šio mokesčio administravimą, nes reikia gerokai mažiau skaičiavimų“, – pavyzdį pateikė jis.
Kitas modelis, kaip teigė, galėtų būti susijęs su mokesčių lengvatų taikymu, primenantis trečiąją pensijų kaupimo pakopą. Šiuo atveju sulaukus pensinio amžiaus lėšos galėtų būti neapmokestinamos.
„Pavyzdžiui, tokiu atveju žmogus, savarankiškai per metus investuojantis iki 1500 Eur, gautų galimybę susigrąžinti iki 20 proc. įmokėtos sumos. Jungtinėje Karalystėje leidžiama į investicinę sąskaitą per metus įdėti iki 20 tūkst. svarų – tokiu atveju visas gautas pelnas neapmokestinamas“, – sakė V. Plunksnis.
Tiesa, anot jo, kad ir koks modelis būtų pasirinktas Lietuvoje, pagrindinis tikslas – kad žmonės turėtų daugiau investavimo pasirinkimų ir nebūtų priklausomi nuo valstybės išmokų.
„Racionaliausia, kad žmogus pats galėtų pasirinkti, kurią sąskaitą laikyti investicine, o jas galėtų administruoti tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse įsikūrę finansų tarpininkai.
Tokių sąskaitų atsiradimo galimybę vertinčiau teigiamai, nes platesnės pasirinkimo galimybės skatintų žmones drąsiau investuoti“, – tikino jis.
Įžvelgia rizikų
Advokatų profesinės bendrijos WALLESS partneris dr. Mindaugas Lukas apibendrindamas sakė, kad tai – pozityvi iniciatyva, galinti duoti naudos ir paskatinti investavimo procesus, tačiau pridūrė dėl investicinių sąskaitų matantis ir tam tikrų rizikų.
„Svarbu, kad investicinės sąskaitos lengvatos būtų realiai taikomos praktikoje.
Pavyzdžiui, nors kaupimas ir investavimas per draudimo polisus jau dabar faktiškai leidžia pasiekti tam tikrą investicinės sąskaitos efektą, mokesčių administratoriui tai neretai atrodo kaip piktnaudžiavimas, nes, jo vertinimu, gyvybės draudimo sutartis turi turėti labai išreikštą gyvybės draudimo elementą ir kapitalas polise turėtų būti valdomas gana pasyviai, draudėjui per daug nesikišant.
Iš to turime ginčų, kai, nors įstatymas to lyg ir nedraudžia, mokesčių administratorius ieško piktnaudžiavimo“, – sakė jis.
Idėjai pritarė ir advokatų profesinės bendrijos WALLESS partnerė Joana Baublytė-Kulvietė, tačiau, jos nuomone, apsispręsti Lietuvai dar reikės dėl daug dalykų.
„Žinoma, svarstant investicinės sąskaitos įgyvendinimą Lietuvoje reikės nuspręsti dėl konkretaus jos modelio, be kita ko, leidžiamų investicijų ir konkretaus apmokestinimo mechanizmo.
Švedijos modelis nepatrauklus tuo, kad standartinis mokestis turi būti mokamas ir tuo atveju, jei investicijos nuostolingos. Be to, vien mokestinės lengvatos aktyvumo kapitalo rinkose savaime nesukurs. Gyventojų investavimą galėtų išjudinti atsakingos investavimo kultūros atsiradimas, o tam labai reikalingas finansinis švietimas, taip pat ir didesnis investavimo produktų prieinamumas bei investavimo patogumas“, – komentavo ji.
