Jeigu jūs dar neužsirezervavote nakvynės Karklėje – paskubėkite tai padaryti. Ne rytoj, ne poryt, o šiandien. Ir nebūtinai vasaros sezono metu, o artimiausiomis dienomis, kai tik galite pabėgti nuo darbų ir kasdienių rūpesčių. Kainos čia kol kas mažesnės nei kituose pajūrio kurortuose, tačiau jos tikrai kils – šis miestelis ant Baltijos jūros kranto šiemet atsinaujino, ir pasiruošė kaip niekada. Toks vaizdas, kad jie nori aplenkti ne tik Druskininkus, Birštoną, vis labiau atsigaunančius Anykščius, bet net ir įkąsti kaimyninei Palangai. O pats geriausias dalykas, kad pagaliau kažkas suprato, jog Lietuvos pajūriui seniausiai reikėjo ne tik vasaros sezonui pritaikytos vietos. Geri orai ir kaitri saulė iš miegų bundančiai Karklei visai nebūtini.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė, kuri kuruoja ir Karklės teritoriją, šypsosi taip plačiai, kaip dar niekada. Atrodo, jai ir jos kolegoms pavyko įgyvendinti seniai suregztą planą – be milžiniškų investicijų padaryti įvairių traukos objektų turistams. Pavadinsiu tuos žmones – Karklės atsinaujinimo komanda. Turizmo informacijos centras, Pajūrio regioninio parko direkcija, vietos gyventojai ir verslininkai suvienijo jėgas, ir tik to tereikėjo. Dabar jie vilioja mus ir sako: atvažiuokite, parodysime, kokios ypatingos gamtos turime, atvažiuokite, nes pas mus galima nemokamai atsikratyti viršsvorio, ir dar kartą – atvažiuokite gydytis nuo streso, atsigauti nuo nuovargio. Ir visa tai, žinoma, ant jūros kranto. Kaip mano vienas senas draugas kažkada pasakė: skamba teisingai!
Sakoma, kad kiekvieną deimantą reikia šlifuoti, kad jis blizgėtų. Taip ir čia buvo: Karklė seniausiai turi ypatingų gamtos vietų, bet ne visi apie jas žinojo, todėl reikėjo šiek tiek fantazijos, kad tos vietos būtų paverstos patraukliomis.
Ne vienus metus čia tyliai ir ramiai atsidarinėjo viešbutukai ir SPA vietelės, bet karkliškiai kažkodėl kuklinosi, garsiai apie tai nekalbėjo. Dabar galvoju, gal jie patys nesuprato, kad tai kone vienintelis taip arti jūros esantis, ir taip gerai išsivystęs miestelis.
Palangoje ar Šventojoje reikia vinguriuoti ilgomis gatvėmis, Nidoje ne tik pereiti gabalą miško, judrų plentą, bet ir įveikti aukštas kopas. O čia Karklėje – viskas vietoje. Pro jų viešbučių langus ar gulint burbulinėje vonioje ne tik puikiai girdisi jūros ošimas, bet ir gali užuosti tą nepaprastą jos kvapą. Taigi, Karklė meta į viršų šiuos savo kozirius. Beje, iki antrojo pasaulinio karo ji vadinta didžiausiu Lietuvos kaimu – čia gyveno tūkstantis žmonių. Dabar liko tik apie du šimtus penkiasdešimt.
Su dideliu pasididžiavimu pristatau – Karklė – viena iš penkių mūsų šalies vietų, kurios šiemet gavo visoje Europoje vertinamą EDEN („European Destinations of Excellence“) apdovanojimą ir titulą – „patraukliausia Lietuvos sveikatos turizmo vietovė 2019“. Dar apie tris į penketuką papuolusias vietas DELFI Kelionėse jau rašėme, tai Paliesiaus dvaras, Ignalinos rajone, „Atokampis Boutique SPA & Resort“, Kaišiadorių rajone ir gražiausiu Lietuvos mišku vadinamas Anykščių šilelis.
Europos Komisijos projektas EDEN, kviečia senajame žemyne ieškoti unikalių ir naujų vietų, kurių dar nepasiekė masinis turizmas. Kiekvienais metais visoje Europoje renkamos patraukliausios turizmo traukos vietovės atskleidžia netikėtą, ypatingą, įdomiausių patirčių kupiną kelionę į šalies gilumą. Ten, kur gal niekuomet nebūtumėte užklydę.
Kasmet EDEN apdovanojimus gauna mažai žinomos turizmo vietovės įvairiose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Geriausias dalykas yra tai, kad žinia apie laimėtojus pasklinda po visą žemyną. Projektą „Patraukliausios Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN) įgyvendina nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, remia Europos Komisija.
Už turizmą Karklėje atsakinga Daiva sako, kad čia laukiami tiek vienadieniai turistai, kuriems norisi ryte atvažiuoti, įdomiai praleisti laiką, o vakare sugrįžti atgal į namus, tiek tie, kurie ieško ypatingos vietos savo savaitę trunkančioms atostogoms. Pirmiausiai ji rekomenduoja vizitą šiame kaime pradėti nuo Pajūrio regioninio parko lankytojų centro. Ten kiekvienas atvykėlis gali gauti būtiniausią informaciją: kur ir už kiek galima apsistoti pernakvoti, kur pavalgyti, kur pasivaikščioti.
Lankytojų centre veikia pajūrio muziejus, kur profesionalai gidai pasakoja apie mūsų šalies pakrantę. Čia iki smulkmenų galima įsigilinti į istoriją, išgirsti įdomius faktus apie vietinius augalus ir gyvūnus.
„Iki šiol dauguma žmonių į Karklę važiuodavo tik tam, kad pamatytų Olando kepurės skardį. Šioje vietoje turistų tikrai netrūksta, manau tai viena iš TOP 5 lankomiausių Lietuvos vietų“, – sako Darius Nicius, Pajūrio regioninio parko direktorius.
Jis sako, kad kaip tik dabar – tokiu metų laiku – Olando kepurėje vyksta labai įdomus gamtos reiškinys.
Stiprios bangos nukąsdamos šiek tiek kopų su savimi nusineša ne tik nemažai pajūrio smėlio, bet net ir išverčia medžius. Jie žmonių akyse krenta nuo skardžio ir pradingsta jūros gelmėse.
„Daug žmonių dėl to kelia sąmyšį, atseit vyksta gamtos stichija, prarandame savo kopas. Girdėjau net sakančių, kad tuoj Karklės iš viso gali nelikti. Bet noriu nuraminti visuomenę, taip vyko ir vyksta daugybę metų, nes tai visiškai normalus gamtos reiškinys. Tas smėlis, kurį dabar jūra pasiimi – mums po to grįžta“, – aiškina gamtos žinovas.
Pajūrio regioninio parko lankytojų centre jis tokius dalykus smulkiai išaiškina kiekvienam. Įdomiausia, ką galima sužinoti iš Dariaus Niciaus yra visokios slaptos vietelės, kurias žino tik vietiniai, šio pajūrio kaimo gyventojai. Pavyzdžiui, kur slepiasi dideli būriai kormoranų.
Tai tik spėjimas, bet mano nuomone didžiausią visuomenės susidomėjimą šiemet pelnys rudenį Karklėje atsiradusi naujiena – tai Pajūrio regioniniame parke įrengti Sveikatos takai. Tiems, kas nori įdomių, vaizdingų maršrutų, tiems, kas mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje ir, žinoma, metantiems svorį. Nežinau kitos tokios vietos Lietuvoje, kur tirpdyti savo riebalus būtų taip įdomu ir taip gražu.
Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: Raudonasis takas – 4 km, Geltonasis – 3,5 km, Mėlynasis – 4,5 km. Bendras sveikatos takų ilgis yra 12 km. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė sako, kad pradėti vaikščioti sveikatos takais galima bet kurioje žmogui patogiausioje ar patikusioje vietoje. Nepasiklysti padės rodyklės ir lentelės.
„Eidami mūsų sudarytais takais, žmonės juose ras lenteles su informacija apie nueitą atstumą bei vaizdingą palyginimą, kiek kalorijų numetė – tam panaudoti populiarūs maisto produktai ir patiekalai“, – pasakoja ji. Pavyzdžiui nuėjus 10 kilometrų rašoma, kad sudeginote net dvi porcijas cepelinų su grietine ir spirgučiais. Kitaip tariant – čia bus galima išpirkti visas restoranuose ir kavinėse padarytas nuodėmes.
Einant Sveikatos takais galima ne tik pabūti gryname ore, atsipalaiduoti, pasigrožėti unikalia augmenija, bet ir aplankyti Pajūrio regioninio parko lankytinas vietas: Kalotės ežerą, pakrantės artilerijos bateriją Mėmel-Nord, Kukuliškių piliakalnį, senąsias Karklės kapines, taip pat ir jau minėtą Olando kepurės skardį.
„Puikus įrodymas, kad tampame ne tik vasaros turizmo vietove. Rudens ir žiemos savaitgaliais pas mus pilna lankytojų. Takais eina pavieniai žmonės, šeimos, atvyksta nemažai užsieniečių. Tai tik rodo, kad pataikėme tiesiai į dešimtuką. Tokie takai dabar labai madingi visame pasaulyje“, – džiaugiasi Daiva Buivydienė.
Kitas nemažiau svarbus Karklės išskirtinumas – tai, kad būtent šio kaimo pakrantėje kasdien ekskursijas rengia ir vienintelis Lietuvoje gintaro gaudytojas-gidas Igoris Osnač. Apie jo unikalų darbą „Delfi“ Kelionėms rašiau dar rudens pradžioje. Kartu su Igoriu net ir gintarų ieškojau, o svarbiausia – nemažai suradau. Iki šiol didžiuojuosi tuo. Igoris kasdien priima turistus, pavienius ir grupėmis, kuriems iš pradžių praveda paskaitą apie lietuviškus brangakmenius, parodo, kaip juos atskirti nuo menkaverčių akmenukų ir visokių stiklinių ar plastmasinių šiukšlių.
Skamba gal ir keistai, bet tai nėra lengva, jeigu neišmanai tam tikrų dalykų. Tada profesionalus gintarų gaudytojas-gidas atlieka kelis triukus, parodo, kokią įspūdingą kolekciją pats surinko per daug daug metų, paaiškina, kaip viskas turi vykti pakrantėje, o finale – vedasi žmones pačius patirti, ką tai reiškia.
Nesvarbu, koks metų laikas, visai nereikia laukti vasaros karščių, nes vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, leistis į gintarų paieškas net daug geriau. Kitaip sakant, jeigu būsite pajūryje, ir visus jūsų planus sugadins blogas oras – iškart ieškokite Igorio ir užsisakykite jo ekskursiją.
„Stiprus vėjas, audros į krantą atneša labai daug gintarų, todėl būna daug lengviau ieškoti ir daugiau šansų rasti didesnių gabalų “, – pasakoja jis. Ir pabrėžia, kad gintarų gaudymas ne tik azartiškas užsiėmimas, bet ir padeda išsivalyti mintims. Juk kai su specialiu tinkleliu braidai po bangas, nesvarbu kiek tau metų, imi ir tampi nerūpestingu vaiku. „Žmogus pajunta begalinę laisvę, o tai yra kažkas magiško, ką mums kaip dovaną duoda jūra“, – romantiškai savo darbo privalumus vardija Igoris.
Po Aziją daug keliaujanti Karklės senbuvė Aušra Mendelė su gyvenimo draugu Kęstučiu šiame pajūrio kaimelyje sukūrė ypatingą vietą poilsiui – tai geros savijautos sodyba ir glempingas „Karkelbeck No 409“.
Svečius šeimininkai pasitinka su namuose kepta duona, ypatinguoju lydytu sviestu, naminėmis uogienėmis ir arbatomis, kokių niekur kitur man dar neteko nei matyti, nei ragauti. Tai pušų pumpurų sirupo, šeivamedžio uogų, vingiorykštės ir šalavijų arbatos. „Šiuose namuose nėra alkoholio, nevyksta triukšmingi vakarėliai, tai vieta tiems, kas ieško dvasinės ramybės“, – sako Aušra, profesionali jogos meistrė, neseniai grįžusi iš mokymų Balio saloje. Kiekvieną rytą, prie namų esančioje terasoje, visus norinčius kviečia kartu atlikti jogos pratimus.
O tiems, kas nori atsigauti po streso siūlo ypatingą paslaugą – gintaro terapiją. Ant šilto smulkinto gintaro čiužino mėgausitės masažu šiltais gintaro maišeliais.
Aušra taip pat atlieka šokio judesio terapiją ir garso terapiją su skambančiais dubenimis. „Pas mus atvažiuoja persidirbę, suirzę ir nusiminę žmonės, bet praleidus čia porą dienų – jų savijauta pasikeičia“, – džiaugiasi sodybos šeimininkai, svečius priimantys ištisus metus.
„Karkelbeck No 409“ yra vos keli žingsniai nuo jūros, vasaros sezono metu turistai namuose esančiuose kambariuose jau nebetelpa, todėl kieme Kęstutis įrengė gazebas – tai tokie Balio stiliaus mediniai nameliai. „Tiems kas nori šiek tiek kitokių, Azijos kraštus primenančių atostogų“, – sako jis.
Pastaruoju metu Karklėje vienas po kito dygsta mažyčiai, šeimyniniai viešbutėliai ir svečių namai. Vietos gyventojai pastebėjo, kad lietuviai pradėjo vertinti ramybę ir, kad daug kas specialiai vengia triukšmingos Palangos, todėl važiuoja čia.
Net daug didelių ir gerai žinomų objektų Klaipėdoje ir Palangoje per ilgus dešimtmečius statęs, buvęs stambus statybų verslininkas Gediminas Bartkevičius man prisipažino, kad dabar jo prioritetas – mažytis šeimos verslas Karklėje.
„Ne dėl pinigų viskas, o dėl malonumo, norisi, kad tai, ką darau teiktų džiaugsmą man ir kitiems“, – sako jis. Jautriai kalba žmogus, išgyvenęs be galo nemalonią ir sunkią bankroto istoriją.
Norėdamas mintimis pabėgti nuo sunkių išgyvenimų, savo namo kieme Karklėje jis pasistatė nedidelį viešbutuką ir SPA centrą „Melnmuižė“.
„Supratau, kad jau reikia pagalvoti apie ateitį, apie senatvę. Kaip ten italai, graikai daro – išeina į pensiją, atsidaro mažyti viešbutuką ir juo rūpinasi“, – pasakoja jis, pats asmeniškai su žmona priimantis atvykėlius. Iš viso įrengė 8 skirtingo dydžio kambarius: šeimoms iki 6 asmenų – didesni, poroms – mažesni.
Ši vieta nepriklausoma nuo gerų orų, nes jeigu prie jūros nesinori – svečiai gali naudotis net keturiomis, skirtingų tipų pirtimis ir baseinu. „Toks ir yra tikslas – pritraukti turistus pas mus, kad važiuotų net ir žiema ar lietingu oru“, – kviečia Gediminas, savo kalendoriuje jau pastebėjęs, kaip stipriai suaktyvėjo rezervacijos ankstyvam pavasariui.
